Mieste patruliuoja ir riaušių malšintojai
Autorius: Tomas Grigalevičius
15 min (Kaunas), Kauno apskritis, Kauno rajonas, 2009 04 20, psl. 3
Ką tik prasidėjęs paprastai tik nuteistųjų lydėjimu ir riaušių malšinimu užsiimančių Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų ir Kauno policininkų bendradarbiavimas netruko duoti vaisių.
Po plačiai nuskambėjusių kraupių nusikaltimų, įvykdytų pačioje Kauno širdyje, miesto vadovai kartu su jaunimo organizacijas vienijančios sąjungos "Apskritasis stalas" atstovais ieškojo būdų, kaip užtikrinti miestiečių saugumą ir sustiprinti patruliavimą miesto centre.
Vidaus reikalų ministerija, gavusi Kauno vadovų bei "Apskritojo stalo" atstovų prašymą, nutarė skirti 8 Viešojo saugumo tarnybos pareigūnus, kurie praėjusios savaitės pabaigoje pradėjo rupinis centrinių miesto gatvių saugumu.
"Iki šiol per parą centre registruodavome nuo 6 iki 10 nusikaltimų, o savo darbą pradėjus Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams, šis skaičius sumažėjo iki minimumo. Gatvėse patruliuojantys pareigūnai atlieka puikų prevencinį darbą, - teigė Kauno Centro policijos komisariato viršininko pavaduotojas Danas Česnauskas. - Paprastai centre, Senamiestyje ir Aleksote iki šiol patruliuodavo 6-8 policininkai, tačiau dalis jų dienos metu daugiausia užsiimdavo ratų blokavimu, kiti skubėdavo registruoti avarijų. Tuo tarpu patruliuojantiems Viešojo saugumo tarnybos pareigūnams rūpi tik saugumo užtikrinimas".
Riedžiais važinėjantys ir pėsčiomis vaikštantys Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai darbo dienomis patruliuoja nuo 15 iki 22 val., o savaitgaliais - iki 23 val. Tarnybos pareigūnai, galintys sulaikyti pažeidėjus ir juos nugabenti į policijos komisariatus, jau turi patruliavimo viešosiose erdvėse patirties - praėjusių metų vasarą jie padėjo užtikrinti viešąją tvarką pajūryje.
Mobilusis arsenalas - žirgai ir motoroleriai / Mobilus policijos arsenalas - dviračiai, žirgai ir riedžiai
Autorius: Karolis Vaitkevičius
15 min (Vilnius), Vilniaus apskritis, Vilniaus rajonas, 2009 04 20, psl. 1, 2
Nors lėšų stinga ir policijos pareigūnai teigia iš taupumo jau persiveržę diržus, visą šiltąjį sezoną sostinėje kasdien viešąją tvarką prižiūrės daugiau pajėgų nei įprastai. Vilniaus parkuose jau galima išvysti raitosios policijos ekipažus, o netrukus gatvėse pareigūnai pradės patruliuoti motoroleriais, dviračiais ir riedžiais.
Pagrindiniu gausesnių ir mobilesnių pajėgų taikiniu šiemet, kaip ir kasmet, taps viešosios tvarkos drumstėjai - išgėrinėti parkuose linkės jaunimas, triukšmadariai. Šiam tikslui savivaldybėje jau ruošiamas interaktyvus žemėlapis, kuriame atsispindės visi "karščiausi" miesto taškai.
"Žemėlapis bus naudingas pareigūnams, taip pat miestiečiams, kad jie žinotų, kurias vietas galbūt mieste naktį geriau aplenkti. Be to, viešumas taip pat puiki drausminimo priemonė", - dėstė savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Tamošiūnas.
Miesto valdžios prašymu, šiemet sustiprintos ir patrulių pajėgos. Įprastai mieste kasdien budi apie 130 pareigūnų, o šiltuoju sezonu bus stengiamasi išlaikyti 160 patrulių. "Manau, miestiečiai jau pastebėjo didesnes policijos pajėgas. Tvarkai mieste užtikrinti kasdien reikėtų apie 240 pareigūnų, tačiau tokių pajėgumų ir finansinių galimybių neturime", - sakė Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Raimundas Dervinskas.
Pareigūnų stokos problemą jau ne pirmi metai mieste bandoma išspręsti didinant jų mobilumą. Policininkai naudojasi motoroleriais, žirgais ir dviračiais.
Šiemet pirmieji miestų skveruose pasirodė raitosios policijos būriai.
"Dabar yra šioks toks pereinamasis sezonas, patruliuojama tik tomis dienomis, kai jau šilta ir parkuose gausu žmonių", - pasakojo VPK Raitosios policijos kuopos vadas Laimonas Bankauskas.
Šiuos metus raitoji policija pasitiko su 5-iais naujais žirgais bei sumažėjusiomis pareigūnų gretomis.
Sostinės parkų apsaugai skirta 20 žirgų ir 16 pareigūnų. "Daug pareigūnų nori kilti karjeros laiptais, o kadangi darbas specifinis, jaunimą prisivilioti sunku. Be to, trūksta ir transporto žirgams į vietą nugabenti", - aiškino L.Bankauskas. Visgi, nors raitųjų miesto sargų sumažėjo, vienas jų, pasak specialistų, masinių renginių metu atstoja 20-30 pėsčių pareigūnų.
"Per lenkų futbolo sirgalių riaušes "Vėtros" stadione puikai matėme, kaip 4 raiti pareigūnai sugebėjo įsiaudrinusią minią suvaryti atgal į tribūnas, ko negalėjo padaryti gausus pėsčių ir ginkluotų policininkų būrys", - tikino L.Bankauskas.
Dviračiai ir riedžiai
Masinių renginių metu ir miesto viešosiose erdvėse raitosios policijos pajėgas turėtų papildyti šiemet pareigūnų planuojami išsinuomoti 4 asmeniniai transporteriai - riedžiai. "Sprendimas jau priimtas, reikia tik suderinti sąlygas su tiekėjais. Visą vasarą vyks daug masinių renginių, todėl mobilus patruliavimas labai svarbus", - aiškino VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Vytautas Grašys.
Asmeniniai transporteriai turėtų pėsčiųjų pareigūnų patruliavimo zonas išplėsti kone trigubai, pagreitinti jų atvykimą į įvykio vietą. Riedžiais ratuoti pareigūnai Vilniaus gatvėse pradės patruliuoti nuo birželio 1-osios.
Nusprendę naudotis moderniomis dviratėmis transporto priemonėmis, pareigūnai nepamirš ir jau įprasto transporto - motorolerių bei dviračių.
"Motoroleriais daugiau naudojasi kelių patruliai, jiems pravartu greitai judėti po senamiesčio siauras gatveles. Komisariatai turi ir kelis nežymėtus dviračius. Jais vasarą patruliuoja neuniformuoti pareigūnai, stebintys miestą", - atskleidė V.Grašys.
Anot pašnekovo, neuniformuotas pareigūnas turi tiek pat teisių, kiek ir skiriamuosius ženklus dėvintys patruliai. Parodęs pažymėjimą, policininkas gali sulaikyti pažeidėjus, surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą.
Šiomis galiomis kol kas negali pasigirti savivaldybės viešosios tvarkos sargai. „Miesto tvarką prižiūrėsime ir mes, tačiau ne paslaptis, kad mums trūksta šiokių tokių teisių, pažeidėjai kartais nepaklūsta teisėtiems reikalavimams, o jų sulaikyti negalime", - apgailestavo G.Tamošiūnas.
"Duoda - imk"
Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymu, patruliuoti Lietuvos didmiesčiuose policininkams padės Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai. Vilniuje prie pajėgų prisijungs ir miesto centre pirmadieniais-penktadieniais patruliuos 8 vidaus reikalų sistemos pareigūnai.
"Jei duoda - reikia imti. Visada geriau, kai yra daugiau pareigūnų", - sakė R.Dervinskas.
Estijoje sulaikytas policininku apsimetinėjęs lietuvis
Alfa.lt, 2009 04 18
Estijos Pernu miesto teismas leido suimti Lietuvos pilietį, kuris, apsimesdamas policininku, mėgino iš patiklių žmonių išvilioti pinigus.
Ketvirtadienį vakare sulaikytas 25-erių Arnoldas, prokuratūros prašymu, liks už grotų šešis mėnesius, bet jo areštas gali būti pratęstas.
Prokuratūros atstovas agentūrai sakė, kad sukčius darbavosi pagal jau žinomą schemą. Apsimetėlis policininkas paskambindavo žmonėms, kuriuos pats pasirinkdavo, ir jiems pranešdavo, kad kažkuriam iš jų artimųjų atsitiko bėda. Prisistatydavęs policininku sukčius pažadėdavo už tam tikrą atlyginimą jiems padėti.
Iki šios dienos gauta informacija apie 15 skambinimo atvejų ketvirtadienio popietę ir vakare Pernu mieste. Sukčiams du kartus pavyko išvilioti iš patiklių piliečių pinigus. Iš vieno asmens jie gavo 10 tūkst. kronų, iš kito - 3 tūkst. eurų. Bendra išviliotų pinigų suma - daugiau kaip 45 tūkst. kronų.
Policija ir prokuratūra prašo apie tokius skambučius pranešti policijai.
Prokuratūra įspėja, kad ypatingai budrūs turi būti rusiškai kalbantys šalies gyventojai, nes dažniausiai sukčiai kalba rusiškai.
Biržų r. šeimos konfliktą malšinantis policininkas nušovė užsiundytą šunį
LNK/Žinios/Aktualijos 18:45, 2009 04 18
Biržų r. šeimos konfliktą malšinantis policininkas nušovė užsiundytą šunį, už tai kirviu ir grąžtu suniokotas policijos automobilis.
Neblaivus vairuotojas bandė atsipirkti 50 litų kyšiu
Lrytas.lt, 2009 04 19
Jurbarko rajone policijos pareigūnų sustabdytas neblaivus vairuotojas bandė jiems įsiūlyti 50 litų kyšį.
Pasak Policijos departamento pranešimo, G.G. (g. 1963 m.) buvo sustabdytas šeštadienį, 20 val. 43 min., Jurbarko rajone, ties Kalnėnų kaimu, kelyje Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda.
Vyriškis vairavo automobilį neblaivus - jam nustatytas 1,58 promilės alkoholio. Siekdamas išvengti administracinės nuobaudos už vairavimą išgėrus, vairuotojas Jurbarko rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio pareigūnams siūlė 50 litų kyšį.
G.G. policininkai atvesdino į Jurbarko rajono Policijos komisariatą.
Lietuvoje gausėjant vagysčių iš butų ir privačių namų, žmonės vis dažniau ima draustis
Diktorius: Eglė Bučelytė
LTV/Panorama/Aktualijos 20:30, 2009 04 18, pranešimo eil. nr.: 4
Lietuvoje gausėjant vagysčių iš butų ir privačių namų, žmonės vis dažniau ima drausti ne tik brangius ir vertingus daiktus, bet ir pinigus. Draudimo bendrovės skaičiuoja šiemet sulaukusios penktadaliu daugiau gyventojų nei pernai. Draudžiant vertingus daiktus, jų vertės draudikai neskaičiuoja, atlygina nuostolius pagal daikto įsigijimo vertę, kurią reikia patvirtinti pirkimo dokumentu. Kiek sudėtingiau apdrausti meno kūrinius, antikvarinius daiktus. Tokiu atveju dėl draudimo sumos tariamasi individualiai. Draudimo bendrovės siūlo ir trumpalaikį draudimą - mėnesiui, ar keliems. Policija pastebi, kad vagysčių iš butų ir namų nemažėja. Dar didesnio jų skaičiaus laukiama vasara. Norintiems apsaugoti savo turtą žmonėms, pareigūnai pataria rūpintis ne tik draudimu, bet ir papildomomis saugos priemonėmis.
Klaipėdos policininkams netrukus nusikaltėlius gali tekti vaikytis pėstute
Diktorius: Rokas Petkevičius
TV3/Žinios/Aktualijos 18:45, 2009 04 18, pranešimo eil. nr.: 2
Klaipėdos policininkams netrukus nusikaltėlius gali tekti vaikytis pėstute, mat gavus daug mažesnį Vyriausybės finansavimą, teisėsaugininkai žada dar labiau susiveržti diržus, o į iškvietimus važiuoti tik reikalui esant. Klaipėdos apskrities komisariatams buvo skirta 100 tūkst. litų mažiau kuro išlaidoms. Padidėjus nusikalstamumui vis daugiau darbo turintys policininkai sako negaunantys iš valstybės pakankami lėšų net kurui. Policininkams bandant sutaupyti, atsisakoma kai kurių prevencijos priemonių, į garažus pastatomi neekonomiški automobiliai. Policijos departamento nuomone, lėšos kurui sumažintos vos keliais procentais, todėl didelės problemos esą nereikėtų kelti.
Siūloma vaikams iki 16 metų įvesti "komendanto valandą"
Diktorius: Rokas Petkevičius
TV3/Žinios/Aktualijos 18:45, 2009 04 19, pranešimo eil. nr.: 3
Seimo narė konservatorė Vida Marija Čigriejienė siūlo pataisą, kuria vaikams iki 16 metų būtų uždrausta tamsiu paros metu būti viešose vietose be suaugusiųjų. Viliamasi, kad taip sumažėtų nusikalstamumas. Parlamentarės teikiamu Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos projektu numatyta, kad tėvai ar kitas vaiko atstovas privalo užtikrinti, kad vaikas iki 16 metų nebūtų viešose vietose vienas, t.y. be jų ar kito pilnamečio veiksnaus asmens, kuriuo jie pasitiki, priežiūros, nakties metu. "Komendanto valanda" galiotų nuo rugsėjo 1 dienos iki gegužės 31 dienos - nuo 22 iki 6 valandos, nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos - nuo 23 iki 6 valandos. Pataisa siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, kitose laisvalaikio, pramogų, pasilinksminimo vietose ir renginiuose privalo būtų užtikrintas reikalavimų dėl vaiko buvimo viešose vietose nakties metu laikymasis.
Vėl klojami finansinių piramidžių pamatai
Autorius: Jonas Papievis
Verslo žinios, 2009 04 20, psl. 4, 5
Galimybė už kelis litus prasigyventi - tokie pasiūlymai sukasi keliuose tinklalapiuose, krenta į e. pašto dėžutes. Prisidengus paramos tikslais vėl brukamas finansinės piramidės principu pagrįstas būdas užsidirbti. Pareigūnai pataria neužkibti už tokių siūlymų, nes kaltinti dėl prarastų tegu ir nedidelių sumų bus galima tik save.
Iš pradžių siūloma nepagailėti dviejų litų. Tiksliau, po tiek pervesti į 6 nurodytas sąskaitas skirtinguose bankuose, ir ne tik tam, kad pinigai grįžtų šimteriopai. Griebiama daug giliau: žadama padėti išgyventi sunkmetį, apeliuojama, kad savo keliais litais galima padėti dar labiau vargstantiems.
VšĮ Optimalių sprendimų centras (OSC), kuriam vadovauja Virgilijus Vilkeliškis, tokiu būdu žada išspręsti ne tik bedarbio, bet ir visos šalies problemas, o verslininkams esą tai būdas atleistiems darbuotojams nurodyti kryptį, kaip išgyventi netekus darbo.
"Padės" ir verslui
Tiesa, būsimiems projekto „Nebūk bedarbis" dalyviams jokių garantijų nesuteikiama.
"Kiek jums galėtų padėti žmonių, pervesdami po 2 litus, aš negaliu pasakyti, todėl prieš pradėdami šį žaidimą nusiteikite kaip labdarai: kad tuos 16,80 Lt (jei pervedimams naudosite elektroninį būdą) išsiusite iš širdies, o ne iš išskaičiavimo", rašoma e. laiške, kurį portalui manokarjera.lt perdavė vilnietė, šiuo metu ieškanti galimybių užsidirbti, tačiau suabejojusi, ar šis pasiūlymas yra teisėtas.
OSC ne tik žada padėti susikrauti turtus, bet ir neatsisakys išmokyti gautus pinigus valdyti. Tiesa, ne už dyką, nes užkibusiems ant kabliuko bus suteikiama Finansinio kapitalo valdymo instrukcija, už ją teks susimokėti.
Maža to, Optimalių sprendimų centro vadovas tvirtina, kad raginimą dalyvauti projekte paviešino "Verslo žinios", nors tai jau yra visiškas melas. Čia pat jis pabrėžia, kad projektas yra siunčiamas tūkstančiams verslininkų, kad šie atleidžiamus darbuotojus informuotų apie galimybę užsidirbti pervedant 2 litus. Verslui siūloma burtis į "eksporto ir importo sistemą", o ateityje, "kai OSC turės bendraminčių, galės pasiūlyti kitų pelningų idėjų, tuomet reikės investuoti didesnes pinigų sumas, tarkim, 1.000 sistemos dalyvių investuos po 1.700-2.000 Lt", rašoma įstaigos tinklalapyje.
Gėda prisipažinti
Teisėsaugos pareigūnai neslepia, kad pastaruoju metu mėginimai sukčiauti įsibėgėja.
"Daugiau bandymų išvilioti pinigus pasitaiko ir elektroninėje erdvėje. Tačiau policija tyrimą pradeda tik tada, kai kreipiasi nukentėjusysis. O žmonės kreipiasi itin retai. Matyt, dauguma drovisi prisipažinti, kad pakliuvo ant sukčių kabliuko", - komentuoja Danutė Daunoravičiūtė, Policijos departamento atstovė.
Be to, dažnai nesikreipiama ir dėl to, kad suma menka, todėl į prarastus pinigus numojama ranka.
Pasak psichologės Genovaitės Petronienės, netekęs darbo žmogus, ypač, kai nežino, kada jam pavyks rasti kitą pragyvenimo šaltinį, jaučiasi bejėgis, pakliuvęs į aklavietę ir griebiasi bet kokio šiaudo. Patekusieji į bėdą dažnai tampa atviresni bet kokiems pasiūlymams, net ir tiems, kuriuos iki tol atmesdavo.
Svarbu žinoti ir tai, kad įvairūs sukčiai ir aferistai - asmenys, turintys psichopatinių bruožų - orientuojasi ne į moralę, o į naudos principą.
"Jų šūkis: "Mes gyvename džiunglėse, išlikti turi stipriausi. Jei žmogus nesugeba apsiginti, čia jo problema." Todėl tokia padėtis, kai žmonės išgyvena įtampą, jiems labai tinkama. Prisiminkime žavųjį kombinatorių Ostapą Benderį, veikusį Rusijoje vadinamosios Naujosios ekonominės politikos laikais", - literatūriniu pavyzdžiu dabartinį psichologinį klimatą iliustruoja p. Petronienė.
Tesisaugo patys
Nors sutinkantieji pervesti prašomus pinigus žaidimo organizatoriams į rankas įduoda ir savo asmeninius duomenis, įvairaus plauko žaidimų karėjai už jų naudojimą nėra baudžiami.
"Šiuo atveju asmens duomenys bus tvarkomi turint to sutikimą, kadangi asmuo nusprendęs dalyvauti minėtoje veikloje, savo noru pateikia duomenis", - įstatymo raidę cituoja Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė.
Pabrėžiama, kad kiekvienas privalo suprasti savo asmens duomenų svarbą ir stengtis pats juos saugoti.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija ragina žmones visuomet būti budrius ir nepasitikėti nežinomomis bendrovėmis, abejotinais pasiūlymais, nepulti beatodairiškai teikti savo asmens duomenų, atidžiai perskaityti tuos dokumentus, kuriuos pasirašo.
Lygiai taip pat vertėtų elgtis ir su pinigais. Tegul ir dviem litais, žadančiais turtus.
Pokomunistinė piramidė
- Lietuva labiausiai nuo sukčių piramidžių nukentėjo 1993-1995 m., kai pradėjo bankrutuoti iki tol kaip ant mielių augusios smulkios kredito bendrovės, jos, siūlydamos dideles palūkanas, pasisavino didžiules grynųjų pinigų sumas. Dauguma jų veikė finansinės "piramidės" principu - iš naujų įnašų buvo mokamos palūkanos ankstesniems indėlininkams. Pasibaigus įnašams, procesas nutrūkdavo.
- Nuo 1993 m. vidurio prasidėjo šių nekontroliuojamų kredito bendrovių žlugimas. Krito "Egis", "Finansinės investicijos", Vilniaus nekilnojamojo turto birža, "Germės garantas", "Žydrius", "Lirida", "Meilina, "Sveikuoliai", "UTPoliinter", Kauno holdingo kompanija. Tik paaiškėjus masinėms apgavystėms valdžia susizgribo ir ėmė riboti tokių kreditavimo įmonių galimybes.
- 1994-1995 m., mažėjant infliacijai ir galimybei gauti pelno iš palūkanų maržos, vienas po kito žlugo ir mažesni komerciniai bankai - "Apus", "Ateitis", "Žemės bankas", "Sekundės bankas", "Nida", "Aurabankas".
- Tai, kas tuo metu vyko Lietuvoje, pasauliui nebuvo naujiena. Pokomunistinėse šalyse tokių finansinių aferų, dar vadinamų Ponzi aferomis, pirmiausia atsirado Jugoslavijoje, po to - Vengrijoje, Rumunijoje, Rusijoje, kitose NVS šalyse. I garsiausia - Rusijos korporacija MMM.
Didžiausia piramidė
- Buvęs JAV akcijų biržos "Nasdaq" vadovas ir įtakingas finansininkas Bernardas Medofas (Bernard Madoff) sukūrė 65 mlrd. USD vertės finansų piramidę, kuriai pernai sugriuvus nukentėjo apie 4.800 investuotojų.
- Pono Medofo bendrovė "Bernard L. Madoff Investment Securities LLC" palūkanas investuotojams mokėdavo ne iš realaus investicijų pelno, o iš naujų klientų atneštų pinigų. Stabiliai mokamos palūkanos viliojo vis naujus investuotojus. Tiesa, p. Medofas samdė žmones, kurie sukosi elitiniuose klubuose ir pritraukdavo naujų investuotojų. Savo paslaugas jis pristatė kaip "prieinamas tik išrinktiesiems", todėl p. Medofo bendrovė pritraukė platų ratą žymių verslininkų, investicinių fondų.
- Šiemet kovą 70-metis amerikietis prisipažino sukūręs didžiausią istorijoje finansų piramidę. "Aš niekada neinvestavau į tuos vertybinius popierius, į kuriuos žadėjau", - sakė p. Medofas. Jis teigė, kad "labai gailisi" dėl savo veiksmų, ir pripažino žinojęs, kad jo veikla buvo nusikalstama.
- Ponas Medofas šiuo metu kalėjime laukia nuosprendžio, numatomo paskelbti birželio 16 d. Prisipažinusiam amerikiečiui gresia 150 metų kalėjimo.
- Tarp galimų nukentėjusiųjų minimi žymiausi pasaulio bankai - britų finansų milžinai HSBC (rizikuoja prarasti 1 mlrd. USD) ir RBS (601 mln. USD), ispanų didžiausi bankai „Santander" (3,1 mlrd. USD) ir BBVA (iki 300 mln. EUR), Prancūzijos "Societe Generate" ir "BNP Paribas", Japonijos "Nomura".
Virgilijus Vilkeliškis, VšĮ Optimalių sprendimų centro vadovas: "Prognozuoju 500.000 bedarbių Lietuvoje, todėl tam, kad jie netiestų rankų gatvėse, sukūriau šį žaidimą "Nebūk bedarbis". Kartu noriu, kad per šią sistemą būtų įgyvendinami kiti mano sumanymai, į kuriuose jau reikės daugiau investuoti pinigų. Štai tuomet jau bus verslas, o čia tik optimalus sprendimas tam, kad žmonės vietoj galimo pilietinio karo, išprotėjimo, žudymosi pasirinktų šias mano siūlomas žaidimo taisykles."
Tramdė brolius
Autorius: Virginija Petrauskienė
Lietuvos rytas, 2009 04 20, psl. 9
Biržuose policininkams pasipriešinę triukšmadariai įsivėlė į kovą su pareigūnais. Dužo tarnybinės mašinos stiklai, nuo policininkų kulkos krito agresyvus šuo.
Penktadienį apie 23 valandą Biržų rajono policijos komisariato budėtojams paskambino J.Bielinio gatvės gyventojas 29 metų Mantas V. Vyras skundėsi, kad jį muša brolis.
Nurodytu adresu atvykę policijos pareigūnai kieme rado sėdinčius tris brolius: 23-ejų Modestą V, 26-erių Mindaugą V. ir Mantą V. Salia jų tupėjo vilkšunis. Pareikalavus pririšti šunį, jo šeimininkai atsisakė tai padaryti.
Jau susitaikę neblaivūs broliai pyktį nukreipė į pareigūnus. Šeimininkų raginamas šuo ėmė pulti patrulius.
Vienas policininkų nušovė keturkojį. Tada supykę broliai puolė pareigūnus.
Apsiginklavę grąžtu, kirviu ir stogvamzdžio gabalu Mantas V. ir Mindaugas V. ėmė daužyt tarnybinį patrulių automobilį "Škoda Octavia". Jie išdaužė galinį ir kairės pusės durelių stiklus, įskėlė priekinį langą ir subraižė variklio dangtį.
Šėlstančius brolius pareigūnams pavyko sutramdyti tik papurškus dujų. Policijos komisariate vyrams buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Manto V. kraujyje buvo 1,61, Mindaugo V. -1,56 promilės alkoholio.
Buvęs policininkas ginklų nesudeda
Autorius: Darius Čiužauskas
Respublika, 2009 04 20, psl. 4
Advokato padėjėju tapęs Alius Galminas neketina atleisti buvusiems kolegoms policininkams, kad šie jį išmetė iš darbo už pareigūno vardo pažeminimą. Nors klaipėdiečiui teismas priteisė tik kelių tūkstančių litų kompensaciją, jis ir toliau žada kovoti už 150 tūkst. litų dydžio moralinės žalos atlyginimą.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas tik iš dalies patenkino A.Galmino skundą. Už neteisėtą atleidimą iš darbo Klaipėdos apskrities VPK jam turės sumokėti 5 tūkst. litų kompensaciją.
Šis sprendimas Kretingoje advokato padėjėju dirbančio A.Galmino netenkina ir jis žadėjo jį skųsti.
Praėjusių metų vasarį minėtas teismas atmetė buvusio Kretingos rajono policijos komisariato pareigūno A.Galmino siekį iš buvusio darbdavio prisiteisti 150 tūkstančių litų dydžio moralinės žalos atlyginimą. Sprendimą teismas motyvavo tuo, kad neįrodyta, jog ieškovas tikrai patyrė šią žalą.
Vėl atversti buvusio policininko bylą teismui teko, kai pernai gruodį pastarąją nutartį panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Bylinėtis dėl neturtinės žalos atlyginimo A.Galminas, kuris 2008 m. vasarį pasiprašė atleidžiamas iš tarnybos policijoje, nusprendė 2006 m. spalį sulaukęs palankaus to paties Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo. Jis ne tik grąžino už pareigūno vardo pažeminimą bei važinėjimą be teisių atleistą kriminalistą į darbą, bet ir priteisė jam 4191 litą už priverstines pravaikštas. Tačiau jis į darbą negrįžo, nes išėjo tėvystės atostogų.
Kretingos rajono PK kriminalinės policijos tyrėjas A.Galminas darbo neteko 2006 m. rugpjūčio pradžioje, kai buvo gautos Vidaus tyrimo tarnybos tyrimo išvados. Pareigūnui Palangoje patekus į avariją paaiškėjo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Nors kolegos ir net viršininkai jį dažnai matydavo vairuojantį automobilį. Klaipėdietis teisių neteko, kai net du kartus per vienus metus įkliuvo vairuodamas neblaivus. Tiesa, tuo metu jis policijoje dar nedirbo.
Įdomiausia tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad nors A.Galminas mašiną vairavo neturėdamas teisių, tai dar nereiškia, jog jis akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą.
Politikai drasko apkarpytą biudžetą
Autorius: Lauryna Vireliūnaitė
Lietuvos žinios, 2009 04 20, psl. 2
Seimo nariai masiškai teikia siūlymus apkarpyto valstybės biudžeto projektui. Nepaisydami raginimų bent sunkmečiu susilaikyti nuo tokių iniciatyvų, kur nors kelelį nutiesti ar kam nors stogelį uždengti prašo ne tik opozicijos atstovai, bet ir valdantieji.
Kaskart persvarstant valstybės biudžetą į Seimo posėdžių sekretoriatą ima plūsti parlamentarų prašymai skirti papildomų lėšų darželiams, mokykloms, ligoninėms, įvairiems renginiams. Šiuo metu jau įregistruota kelios dešimtys tokių siūlymų. Kai kuriais jų raginama grąžinti dėl taupymo vajaus nurėžtas sumas. Papildomų šimtų tūkstančių ar net dešimčių milijonų litų iš Vyriausybės gerokai apkarpyto biudžeto nesibodi kaulyti net valdantieji.
Keliams - 100 mln. litų
Vieną brangiausių siūlymų pateikė valdančiosios Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos seniūnas Audrius Endzinas. Jo nuomone, Lietuvos automobilių kelių direkcijai reikėtų skirti papildomus 100 mln. litų kelių dangai atnaujinti. Kaip pabrėžiama projekte, kurį pasirašė dar 4 LS atstovai, asignavimai šiai sričiai, palyginti su praėjusiais metais, mažinami 26 procentais. Tačiau A.Endzinas nenurodo, iš kur paimti tokią įspūdingą sumą. Kalbėdamas su LZ Seimo narys pareiškė vėliau teiksiantis daugiau su keliais susijusių siūlymų. 'Tai reakcija į savivaldybių, visuomenės atstovų prašymus. Reikės sudėlioti taip, kad tai būtų padaryta ne vaikų maitinimo ar kitos jautrios srities sąskaita", - aiškino A.Endzinas. Paklaustas, kaip jo siūlymą vertina biudžeto skyles stengiantys lopyti koalicijos partneriai, parlamentaras pareiškė, jog biudžeto nereikia karpyti "per daug įtemptai". "Nesiruošiame griauti koalicijos", - pridūrė jis.
Pagailo VEKS
Kita LS atstovė Dalia Teišerskytė siūlo 1,5 mln. litų skirti Kauno-valstybinio dramos teatro pastatui rekonstruoti. Jos nuomone, šiuos pinigus reikėtų paimti iš lėšų, skirtų Valdovų rūmams.
"Kadangi pasaulinė krizė priklauso nuo kultūros ir dvasinės krizės, nuo įsigalėjusio materialaus prado, mažinti lėšas kultūrai yra nusikalstama. Tik kultūringas žmogus vartos taupiai ir taip pasitarnaus viso krašto gerovei", - D.Teišerskytė aiškino, kodėl reikėtų skirti papildomus 7,3 mln. litų bibliotekų fondams atnaujinti ir 1,5 mln. litų joms kompiuterizuoti.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Valentinas Stundys siūlo pasigailėti projekto "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS) ir pridėti jam 2,5 mln. litų. Dar tiek pat prašoma dainų šventei "Amžių sutartinė" organizuoti. Lėšų siūloma paimti iš Žemės ūkio, Susisiekimo ministerijoms skiriamų sumų ir Vyriausybės rezervo.
Prašo nekarpyti
Konservatorius Arimantas Dumčius - vienas aktyviausių siūlytojų. 100 tūkst. jis prašo Kauno Kalniečių poliklinikos pastatui atnaujinti, dar 700 tūkst. litų - Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadiono dangai sutvarkyti. A.Dumčius ir grupė kitų parlamentarų taip pat siūlo nemažinti asignavimų Kauno pramogų ir sporto rūmų statybai. Dar vienas šio TS-LKD atstovo pateiktas prašymas - lėšas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui mažinti ne daugiau kaip 700 tūkst. litų. Šį projektą pasirašė ir buvusi centro vadovė Dalia Kuodytė.
Policijai - 70 mln. litų
Įvairių siūlymų nestokoja ir opozicijos atstovai. Socialdemokratas Česlovas Juršėnas mano, kad valdantieji pasielgė nederamai, nes Lietuvos laimėjimų pristatymo programai per pasaulinę parodą Kinijoje numatė tik 77 tūkst. litų. Parlamentaras paragino šiam dalykui skirti anksčiau planuotus beveik 5 mln. litų.
Socialliberalas Valerijus Simulikas užsimojo iš peties - pasiūlė 70 mln. litų padidinti asignavimus Policijos departamentui. Jo tvirtinimu, rezervų esama. "Laikinai atsisakius karinių misijų užsienyje, brangios ginkluotės įsigijimo, o ką jau kalbėti apie ąžuoliukų sodinimą Goro provincijoje", - dėstė parlamentaras.
Rūpinasi gimtine
Iš Raseinių kilęs "tvarkietis" Remigijus Ačas rodo šiam rajonui išskirtinį dėmesį. Jis prašo skirti 250 tūkst. litų "Šaltinio" vidurinės mokyklos pastatui atnaujinti, dar 100 tūkst. litų - Raseinių rajono Viduklės S.Stanevičiaus gimnazijos remontui. 697,8 tūkst. litų jis norėtų nugriebti melioracijos darbams Raseinių rajone. Trūkstamus pinigus R.Ačas ragina paimti iš Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimų grįžimo į Lietuvą ir aprūpinimo programos.
Socialdemokratas Edvardas Žakaris pateikė pluoštą siūlymų, susijusių su gimtaisiais Šiauliais. Jis prašo papildomų lėšų iš dalies pakeisti langams Šiaulių Jono Laužiko mokykloje, 100 tūkst. litų, kad Šiaulių jaunųjų gamtininkų centras galėtų įsigyti mikroautobusą, 400 tūkst. litų - Šiaulių V.Kudirkos pagrindinės mokyklos pastatui tvarkyti ir 1 mln. litų Šiaulių ligoninei - tęstiniam elektros tinklų rekonstrukcijos projektui įgyvendinti.
Nesugeba pagrįsti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas nemato nieko bloga, kad net valdančiųjų frakcijų atstovai teikia šimtus milijonų siekiančius siūlymus biudžeto projektui. "Jie turi konstitucinę teisę ir ja naudojasi", - pabrėžė parlamentaras. Pasak K.Glavecko, dauguma prašymų dažniausiai atmetami. "Paprastai pamirštamas vienas pagrindinis principas, kurio laikomasi visame pasaulyje. Jeigu, kitaip nei mano Vyriausybė, siūloma didinti biudžeto išlaidas kuriai nors sričiai, būtina argumentuotai pagrįsti, iš kur tie pinigai gali atsirasti. Į šį klausimą dauguma parlamentarų neatsako. Jiems terūpi, kur pinigus išleisti. Ši tendencija šiek tiek mažėja, tačiau nepakankamai. Net krizė nepanaikino tos tradicijos", - apgailestavo K.Glaveckas.
Verčia pažeisti įstatymus
Autorius: Lina Vyšniauskienė
Lietuvos žinios, 2009 04 20, psl. 10
Policijos tarybos posėdyje buvo svarstoma, kaip organizuoti darbą vėl galbūt mažėjant asignavimams. Policijos departamento generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas nuogąstauja, kad jau lapkritį nebebus iš ko mokėti atlyginimų.
Praeitą savaitę posėdžiavusi Policijos taryba svarstė, kaip suktis mažėjant finansavimui. Pasak V.Telyčėno, prognozės nedžiugina. "Teoriškai turėtume iki metų pabaigos išsiversti net ir sumažinus asignavimus. Tačiau taip gali būti tik tuomet, jei nereikėtų mokėti už viršvalandžius bei darbą per išeigines", - teigė generalinis komisaras. Bet ir viršvalandžius, ir per išeigines pareigūnams teks dirbti. Artėja prezidento rinkimai, dainų šventė, kiti vasaros sezono renginiai. Policininkai neabejoja, kad vyks ir mitingai, kur teks siųsti sustiprintas pajėgas. "Esant tokiai padėčiai, jau lapkritį veikiausiai nebeturėsime iš ko mokėti atlyginimų", - neslėpė V.Telyčėnas.
Šiuo metu Vyriausybė planuoja vien nuo einamiesiems reikalams skiriamų lėšų nurėžti 30 mln. litų. Dar apie 25 mln. bus mažinami investicinėms lėšoms. Tai reiškia, kad sustos dauguma statybų, renovacinių projektų.
Gerai informuoti šaltiniai teigia, kad gali būti pasirinktas kraštutinis sprendimas - nebemokėti komunalinių mokesčių už elektrą, šildymą, vandenį. Taip norima užsitikrinti lėšas būtiniausioms išlaidoms - atlyginimams, benzinui. "Juk į iškvietimus vis tiek privalome vykti. Negalime leisti sau nesirūpinti visuomenės saugumu. Tai - mūsų pagrindinė funkcija. Jei kas nors gali nurodyti, kur mes dar galime mažinti išlaidas, tegul nurodo. Mes tokių sprendimų jau neberandame", - teigė V.Telyčėnas. Tačiau tai reiškia, kad pareigūnai yra beviltiškoje padėtyje, kai patys priversti pažeidinėti įstatymus. Teoriškai, jei policijos įstaigos nemokės komunalinių mokesčių, teismo sprendimu tos lėšos turi būti išieškomos antstoliams padedant. Antstolių rūmuose LŽ sužinojo, kad jie su tokia problema iki šiol nėra susidūrę. "Gavę iš teismo vykdymo raštą turėtume uždėti turto areštą. Tai reikštų, kad policijos įstaiga negali funkcionuoti. Bet juk negalima palikti . valstybės be policijos", - kalbėjo nepanorusi viešinti savo pavardės Antstolių rūmų darbuotoja. Teritorinių komisariatų vadovai vengia kalbėti šiuo klausimu. Vienas jų tik paminėjo, kad mažėjant finansavimui dabar, o galbūt ir po prezidento rinkimų beliks tik viena išeitis - atleisti daugiau kaip du tūkstančius pareigūnų. "Tai reiškia, kad policijos Lietuvoje beveik nebebus", - teigė jis.
Pareigūnai gaudė triukšmadarius
Autorius: Milda Skiriutė
Klaipėda, Klaipėdos apskritis, Klaipėdos rajonas, 2009 04 20, psl. 3
Uostamiesčio policija tęsia kovą su riaumojančių automobilių savininkais. Trečiojo patikrinimo metu nubausti penki "tiuninguotų" mašinų vairuotojai.
Patikrinimą policijos pareigūnų ekipažas su Klaipėdos techninės apžiūros centro "Transkona" atstovu vykdė penktadienio vakarą. Įvairiose uostamiesčio vietose buvo stabdomos didelį triukšmą keliančios transporto priemonės ir specialiu prietaisu matuojamas jų skleidžiamas garsas prie nustatytų apsukų.
Per keturias valandas trukusį patikrinimą pareigūnai išaiškino penkis pažeidėjus. Jie buvo sulaikyti Herkaus Manto, Minijos gatvėse ir prie prekybos centro BIG.
Griausmingai kaukiančius automobilius vairavo nuo 18 iki 20 metų vaikinai. Patikrinimo metu didžiausias skleidžiamas mašinos garsas nustatytas 101,2 dB, kai lengvajam automobiliui leidžiama nuo 91 iki 96 dB, priklausomai nuo variklio.
Transporto priemonių, kurios kelia per didelį triukšmą, savininkams gresia bauda nuo 100 iki 200 litų. Antrą kartą per metus už šį pa-žeidimą nubaustam asmeniui gali tekti pakloti nuo 200 iki 500 litų.
Klaipėdos apskrities policijos Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Andrius Leliuga tvirtino, jog šis patikrinimas pasiteisino. Jo metu išaiškintas didžiausias skaičius pažeidėjų. Pasak pareigūno, tam įtakos turėjo ir pasirinktas reido laikas. Pirmieji du buvo vykdomi iki 17 valandos. Jų metu nubausta po vieną pažeidėją.
"Patikrinimus organizuosime ir ateityje. Reidus stengsimės vykdyti vakarais, savaitgalių metu. Būtent tada dažniausiai ir išlenda į gatves "patobulintų" automobilių vairuotojai", - pabrėžė A.Leliuga.
Uostamiesčio policija nusiskundimų dėl "tiuninguotų" automobilių
ir motociklų keliamo triukšmo gauna nuolat. Dažniausiai tamsiuoju paros metu. Daugiausiai skundžiasi miegamųjų rajonų gyventojai.
Anksčiau policijos pareigūnai didelį triukšmą keliančių automobilių savininkus galėjo bausti nebent tada, kai yra netvarkinga transporto priemonė.
Tačiau pernai įsigaliojo Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribiniai dydžiai ir jų nustatymo tvarkos aprašas. Jame skirtingos kategorijos mašinoms nustatyti skirtingi leistini triukšmo dydžiai.
Sumažinus finansavimą, ketinama sumažinti apšvietimą įvairiuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose
Diktorius: Odeta Vasiliauskaitė
LR1/Žinios 12:00, 2009 04 19, pranešimo eil. nr.: 3
Sumažinus finansavimą, ketinama sumažinti apšvietimą įvairiuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose
Diktorius: Eglė Bučelytė
LTV/Panorama/Aktualijos 20:30, 2009 04 19, pranešimo eil. nr.: 4
Trečdaliu sumažinus finansavimą kelių priežiūrai, ketinama išjungti arba sumažinti apšvietimą įvairiuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose. Pasak Kelių direkcijos, apšvietimas bus mažinamas nevienodai. Pėsčiųjų perėjos, ar pavojingos kelių atkarpos bus apšviestos. Mažiau apšviesti gatves imasi ir kai kurie miestai, tarp jų ir Klaipėda. Policijos atstovai teigia, jog jei kiemuose ir atokesnėse gatvėse bus tamsau, gali padaugėti nusikaltimų. Dažniau patruliuoti tamsesnėse gatvėse, anot policijos atstovų, vargu, ar bus įmanoma, nes policijai taip pat trūksta pinigų tiek kurui, tiek naujiems pareigūnams priimti.
Bankų paskolos ir įsipareigojimai lizingo bendrovėms, lietuviams tapo veržiančia kilpa
Diktorius: Indrė Makaraitytė
TV3/Savaitės komentaras 19:00, 2009 04 19, pranešimo eil. nr.: 4
Bankų paskolos ir įsipareigojimai lizingo bendrovėms, lietuviams tapo veržiančia kilpa, kurios bandoma atsidaryti visais įmanomais būdais. Pareigūnai teigia, kad itin daugėja ir brangių automobilių, ir statinių, ir juose esančių lizingu įsigytų vertybių padegimų atvejų. "Šiais metais mes fiksavome, kad tokių įvykių palyginus su praeitais metais yra daugiau apie 35 proc., kuomet yra tyčia sunaikinti automobiliai, statiniai, pastatai, kuriose laikomos vertybės", - sakė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. Pareigūnai ir draudikai įsitikinę, kad neaiškiomis aplinkybėmis sudegantys automobiliai paskutiniu metu tapo vienu iš gelbėjimosi ratu, ekonominio sunkmečio skandinamiems lietuviams. Mat už sudegusį lizingu pirktą automobilį, jo savininkui nebereikia toliau mokėti mėnesinių įmokų, kadangi neįrodžius tyčinio padegimo atvejo, už jį tai padaro draudimo bendrovės.
