Į pradžią
Paieška
Svetainės medis
Rašyti laišką
Spausdinimo versija
Į titulinį
Ginti. Saugoti. Padėti.

Šengeno erdvė ir laisvas asmenų judėjimas

I. Šengeno susitarimas

1985 m. birželio 14 d. Belgija, Prancūzija, Liuksemburgas, Nyderlandai ir Vokietija pasirašė Šengeno susitarimą dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo. Susitarimas numato visiškai atsisakyti jas pasirašiusių valstybių sausumos, jūros ir oro uostų pasienio kontrolės ir, siekiant, kad nenukentėtų sutarimą pasirašiusių valstybių saugumas, stiprinti išorinių sienų kontrolę. Šengeno susitarimas numato bendras, deklaratyvias trumpalaikes bei ilgalaikes taikytinas priemones.

II. Šengeno konvencija

1990 m. birželio 19 d. pasirašyta Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo, kurios pagrindinis tikslas - įgyvendinti Šengeno susitarimo nuostatas numatant priemones, padedančias kompensuoti dėl asmenų, kertančių ES vidines sienas, kontrolės panaikinimo iškylančias galimybes nusikalstamumo plitimui Šengeno erdvėje.

Konvencija numato integruotą valstybių narių saugumo užtikrinimą, stiprinant išorinių sienų saugumą. Šį procesą galima suskirstyti į keturias dalis. Tai visų pirma valstybių narių veikla už ES ribų (diplomatinių bei konsulinių įstaigų veikla išduodant vizas, užsieniečių kontrolė). Kita dalis - sienos apsaugos tarnybų veikla prie išorinių Europos Sąjungos sienų, veiksmų koordinavimas apimant sausumos, jūrų, oro uostų pasienio kontrolę. Trečia dalis - tarptautinio bendradarbiavimo ir teisinės sistemos plėtojimas, apimantis teisės aktų Šengeno konvencijos taikymo srityje kūrimą, jų tobulinimą. Ir ketvirtoji dalis - valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas. Jis apima tokias veiklos sritis kaip keitimasis informacija, bendros kaimyninių valstybių policijos operacijos kertant sieną, ryšio suderinamumo užtikrinimas bei veiklos pasienio regione stiprinimas. Pagrindinis šių priemonių taikymo reikalavimas - visos šios priemonės turi būti vykdomos be teisinės pagalbos priemonių t.y. neįtraukiant teisminių institucijų.

Policijos bendradarbiavimo srityje pagrindinės Šengeno susitarimo įgyvendinimo priemonės yra policijos bendradarbiavimas tiesiogiai arba per centrinę instituciją keičiantis informacija siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar jas nustatyti, įgaliotų teisėsaugos institucijų pareigūnų teisė kirsti kaimyninės Šengeno valstybės sieną vykdant slaptą sekimą bei persekiojimą, bendros informacinės sistemos, leidžiančios valstybėms narėms atlikti patikrinimus naudojant automatinę paiešką, įdiegimas. Šengeno konvencijoje įtvirtintų bendradarbiavimo priemonių įgyvendinimą valstybės narės detalizuoja dvišaliuose susitarimuose bei nacionaliniuose teisės aktuose.

III. Šengeno acquis

1999 m. gegužės 20 d. Europos Sąjungos Taryba priėmė sprendimą Dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos acquis nuostatos arba sprendimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (1999/435/EB).

Remiantis šiuo sprendimu, Šengeno acquis sudaro visi galiojantys ES teisės aktai, susiję su Šengeno susitarimo bei Šengeno Konvencijos nuostatų įgyvendinimu. Prie šių aktų priskiriami:
     - Šengeno susitarimas, Šengeno Konvencija bei dokumentai susiję su vėlesniu valstybių prisijungimu prie Šengeno Konvencijos;
     - ES Tarybos sprendimai, susiję su Šengeno Konvencijos nuostatų įgyvendinimu;
     - Šengeno Vykdomojo Komiteto sprendimai bei deklaracijos.

Siekiant išaiškinti ir pateikti rekomendacijas bei geriausią praktiką taikant Šengeno acquis, buvo parengti rekomendacinio pobūdžio Šengeno katalogai (pirmasis katalogo tomas "Išorinės sienos, išsiuntimas ir readmisija", antrasis katalogo tomas "Šengeno informacinė sistema ir SIRENE", trečiasis katalogo tomas "Vizų išdavimas", ketvirtas katalogo tomas "Policijos bendradarbiavimas"). Nors šie katalogai yra rekomendacinio pobūdžio dokumentai, tačiau vertinant valstybių pasirengimą prisijungti prie Šengeno erdvės arba valstybių narių Šengeno acquis reikalavimų įgyvendinimą, kataloguose pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas yra vienas svarbiausių kriterijų.

IV. Šengeno erdvė

Tai vidinių sienų neturinti valstybių teritorija, pavadinta Šengeno miesto Liuksemburge vardu, kuriame buvo pasirašytas Šengeno susitarimas. Iki 2007 m. gruodžio  21 d. pilnateisėmis Šengeno erdvės narėmis buvo 13 senųjų ES šalių narių: Vokietija, Belgija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Italija, Prancūzija, Graikija, Austrija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Danija, Suomija. 

Asocijuotomis Šengeno erdvės narėmis (ne Europos Sąjungos narės, prisijungusios prie Šengeno erdvės bendradarbiavimo susitarimais) yra Islandija, Norvegija, Šveicarija.

Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje Šengeno acquis taikomas tik narkotikų, policijos bendradarbiavimo, duomenų apsaugos ir teismų bendradarbiavimo srityse.

Pagal stojimo į Europos Sąjungą sutartį kai kurios Šengeno acquis nuostatos Lietuvai, kaip ir kitoms naujoms ES valstybėms, tapo privalomomis nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos, t. y. nuo 2004 m. gegužės 1 d. Tuo metu Lietuvai galiojusios Šengeno acquis nuostatos smulkiau išvardintos Stojimo sutarties I priede. Kitos Šengeno nuostatos Lietuvoje, kaip ir kitose aštuoniose naujosiose ES valstybėse narėse (Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Maltoje, Slovakijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje) taikomos nuo 2007 m. gruodžio 21 d.,  ES Vadovų Tarybai priėmus dėl to atitinkamą sprendimą (sprendimas įsigaliojo 2007 m. gruodžio 8 d.). Sprendimas dėl kiekvienos iš naujųjų ES valstybių priimamas pasikonsultavus su Europos Parlamentu ir pagal taikomas Šengeno vertinimo procedūras patikrinus, ar būtinos sąlygos dėl Šengeno acquis taikymo toje valstybėje narėje yra įvykdytos.

Buvo planuota, kad naujosios ES šalys narės, tarp jų ir Lietuva, pilnateisėmis Šengeno erdvės narėmis taps 2007 m., po įvyksiančių Šengeno vertinimų 2006 m. ir 2007 m. bei įdiegus antros kartos Šengeno informacinę sistemą SIS II. 

Nespėjusi laiku įdiegti naujos kartos Šengeno informacinės sistemos SIS II, Europos Komisija Šengeno plėtrą atidėjo iki 2008-ųjų gruodžio mėn. Tačiau Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba pritarė Portugalijos pasiūlytam Šengeno plėtros variantui "SISone4all", kurio įgyvendinimas  lėmė, kad narystei Šengeno erdvėje pasirengusios naujosios ES šalys 2007 m. rugsėjo mėn. galėjo jungtis prie dabar veikiančios Šengeno informacinės sistemos SIS I+, nelaukdamos, kol bus sukurta naujosios kartos centrinė Šengeno informacinė sistema SIS II. Įgyvendinus portugalų pasiūlytą variantą, vidinių sausumos ir jūrų sienų kontrolę nuspręsta panaikinti 2007-ųjų pabaigoje, oro sienų kontrolę - 2008-ųjų kovą. Pagal Europos Sąjungos Tarybos patvirtintą tvarkaraštį prisijungimo prie SIS I+ darbai baigti 2007-08-31. 2007-03-27 devynioms šalims - Lietuvai, Latvijai, Estijai, Lenkijai, Čekijai, Slovakijai, Vengrijai, Slovėnijai ir Maltai buvo perduoti SISone4ALL programinės įrangos paketai.

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai. Antroji pusmetinė Šengeno erdvės veikimo ataskaita 2012 m. gegužės 1 d. - 2012 m. spalio 31 d.

V. Lietuvos policijos pasirengimas narystei Šengeno erdvėje

Kiekvienai valstybei, norinčiai tapti Šengeno erdvės nare, keliami tam tikri reikalavimai: patikima išorės sienų apsauga, į ES atvykstančių asmenų kontrolė, efektyvus policijos bendradarbiavimas, Šengeno informacinės sistemos diegimas, vieninga vizų politika.

    Nacionalinis Šengeno acquis priėmimo veiksmų planas.
Lietuvos Respublikos pasirengimas narystei Šengeno erdvėje buvo pradėtas 2001 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą Nr. 416 "Dėl Tarpžinybinės koordinacinės komisijos nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano parengimui ir įgyvendinimui koordinuoti sudarymo". Ši komisija parengė Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano projektą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1194 buvo patvirtintas 2002 m. liepos 19 d. Keičiantis reikalavimams bei įgyvendinus numatytas priemones, veiksmų planas buvo  atnaujinamas.

    Policijos veiklos plėtojimo įgyvendinant Šengeno acquis reikalavimus veiksmų planas
Siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos policijos pasirengimą įgyvendinti visus Šengeno acquis reikalavimus Lietuvai rengiantis tapti pilnateise Šengeno erdvės nare, 2005 m. rugsėjo 16 d. policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-555 buvo sudaryta pasirengimo įgyvendinti Šengeno acquis reikalavimus darbo grupė. Ši grupė parengė Policijos veiklos plėtojimo įgyvendinant Šengeno acquis reikalavimus veiksmų plano projektą, kuris buvo patvirtintas 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-835. Veiksmų planas rengtas atsižvelgiant į kitų valstybių teisėsaugos institucijų sukauptą patirtį bei Šengeno katalogo ketvirtame tome pateiktas rekomendacijas.

Šiame veiksmų plane numatytų konkrečių priemonių įgyvendinimas užtikrino Lietuvos policijos veiklos tinkamą pasirengimą prisijungti prie Šengeno erdvės.

    Lietuvos policijos Šengeno vertinimai

1. Policijos bendradarbiavimo vertinimas.  Rengiantis planuojamiems Šengeno vertinimo ekspertų vizitams bei vadovaujantis Policijos veiklos plėtojimo įgyvendinant Šengeno acquis reikalavimus veiksmų plano nuostatomis, 2006 m. sausio 25 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras įsakymu Nr. 5-V-52 patvirtino Policijos įstaigų pasirengimo Šengeno vertinimo ekspertų vizitui priemonių planą.

2006 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 5-V-251 nustatyta, kad planuoti Šengeno vertinimo ekspertų vizitai vykt turėjo dviejose Lietuvos policijos teritorinėse įstaigose, kurios pristatys Lietuvos policijos veiklą bei jos ypatumus Lietuvos pasienio regionuose - Lazdijų raj. policijos komisariatas pristatys Lietuvos ir Lenkijos pasienio regioną, Šiaulių miesto vyriausiasis policijos komisariatas - Lietuvos ir Latvijos pasienio regioną.

Lietuvos policijos Šengeno vertinimo misijoje dalyvavę Europos Sąjungos ekspertai, pagal programą apsilankę Policijos departamente, Lietuvos policijos mokymo centre, Lazdijų raj. policijos komisariate, Šiaulių miesto vyriausiajame policijos komisariate bei surengę netikėtą patikrinimą Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariate, parengė Lietuvos policijos vertinimo ataskaitą. Ši ataskaita buvo patvirtinta 2006 m. gruodžio 5 d. ES Tarybai pritarus Tarybos išvadoms dėl Lietuvos Respublikos pasirengimo įgyvendinti visas Šengeno acquis nuostatas, išskyrus nuostatas susijusias su SIS. Joje Lietuvos policijos pasirengimas narystei Šengeno erdvėje įvertintas teigiamai, taip pat įvardintos ir pagrindinės probleminės sritys. Šiose srityse Lietuvos policija turėjo tobulinti savo veiklą:

  • nepaskirta institucija, atsakinga už leidimų kitos valstybės policijos pareigūnams tęsti sekimą Lietuvos teritorijoje išdavimą pagal Šengeno Konvencijos 40 str.;
  • ribotas kompiuterių vartotojų, turinčių priėjimą prie POLIS duomenų bazės, skaičius Lietuvos policijoje. Siekiant pašalinti šį trūkumą, Lietuvos policijos veikla turėtų būti tobulinama suteikiant kiekvienam policijos pareigūnui priėjimą prie policijos turimų informacinių resursų;
  • neužtikrinta efektyvi asmenų, vykstančių Kaliningrado tranzitu sausumos keliais, kontrolė;
  • Nedidelis pareigūnų, kalbančių užsienio kalbomis (anglų, lenkų, latvių ir kt.) skaičius.

Atsižvelgiant į naujai iškilusias problemas, Nacionalinio Šengeno acquis priėmimo veiksmų plano naująją redakciją bei Lietuvos policijos Šengeno vertinimo išvadas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-563, 2007 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 5-V-9  bei 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 5-V-503 veiksmų planas buvo papildytas naujomis priemonėmis bei pakeistos kai kurios jau buvusios jame priemonės siekiant stiprinti Lietuvos policijos veiklą Šengeno vertinimo ekspertų nurodytose srityse.

2. SIS/SIRENE vertinimas. Lietuvos policija aktyviai rengėsi vertinimams bei iš anksto planavo veiksmus. Pvz., Rengiantis planuojamiems SIS/SIRENE vertinimo ekspertų vizitui bei vadovaujantis Policijos veiklos plėtojimo įgyvendinant Šengeno acquis reikalavimus veiksmų plano nuostatomis, 2007 m. gegužės 22 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-337 paskirti už Lietuvos policijos pasirengimą SIS/SIRENE vertinimams atsakingi pareigūnai bei patvirtintas Policijos įstaigų pasirengimo SIS/SIRENE vertinimams priemonių planas. Taip pat 2007 m. gegužės 31 d. policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-367 nustatyta, kad planuotas SIS/SIRENE vertinimo ekspertų vizitas turėjo vyk Alytaus m. ir raj. policijos komisariate bei įvardintos kitos teritorinės policijos įstaigos, kuriose vertinimų metu galimi neplanuoti ekspertų vizitai.

2007 m. rugsėjo 16-19 d. Lietuvoje lankėsi SIS/SIRENE ekspertai, kurie tikrino, kaip mūsų šalies pasienio ir policijos įstaigose veikia Šengeno informacinė sistema, ar pareigūnai moka ja naudotis, ar žino ir taiko Šengeno teisyne numatytus tikrinimo ir reagavimo į atsirandančius sutapimus procedūras.

Ekspertai aplankė Policijos departamentą, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinį skyrių, Tarptautinį Vilniaus oro uostą, Lavoriškių pasienio kontrolės punktą, lankėsi Birštono ir Širvintų policijos komisariatuose su vadinamaisiais netikėtais vizitais bei iš anksto planuotame aplankyti Alytaus m. ir raj. policijos komisariate.

Ekspertai pripažino Lietuvos policijos pasirengimą, kaip vieną iš geriausiųjų tarp kitų vertinamų valstybių.  Tačiau buvo įvardintos ir kai kurios pastabos, į kurias turėtumėme atkreipti dėmesį ir įgyvendinti savo veikloje:

  • sukurti vieningą sutapimo (angl. - hit) formą, kuria galėtų naudotis visos kompetentingos teisėsaugos institucijos;
  • sustiprinti fizinį saugumą  pastate, kuriame įrengta N.SIS rezervinė serverinė (N.SIS Backup site);
  • nustatyti trumpesnį laiką automatiniam programos išsijungimui (angl. - log out), kai su ja nedirbama;
  • patobulinti automatinę patikrą taip, kad jos metu būtų patikrinti visi su paieška susiję duomenų registrai;
  • užtikrinti, kad būtų įmanoma užsienio šalies pilietį patikrinti ne tik per SIS bet ir būtų galimybė įvesti jo pavardę su tam tikrais simboliais ir tikrinant per POLIS CDB žinybinius registrus;
  • rekomenduojama neleisti galiniam vartotojui pasirinkti kur atlikti užklausas, t. y. ar tik SIS ar ir CDB nacionaliniuose registruose. Ekspertai siūlo, kad užklausa automatiškai būtų atlikta per abi sistemas.

Kai kurios rekomendacijos jau yra įgyvendintos. Kitos bus įgyvendintos artimiausiu metu.

VI. Nauji nacionalinės ir tarptautinės  teisės aktai, detalizuojantys Šengeno teisyno nuostatas policijos veiklos ir tarptautinio policijos bendradarbiavimo srityje.

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 14 d. susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir dėl bendrų veiksmų pasienio teritorijose (Žin., 2007, Nr. 66-2552), Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 7 d. susitarimas dėl bendradarbiavimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu bei kitais nusikaltimais ir dėl bendrų veiksmų pasienio teritorijose (Žin., 2007, Nr. 66-2553);

Abu minėti susitarimai įsigaliojo (su tam tikromis išimtimis) 2007 m. liepos mėnesį. Šie ratifikuoti tarptautiniai susitarimai detalizuoja Šengeno Konvencijos nuostatas, numatančias naujas policijos bendradarbiavimo formas pasienio regione (keitimąsi informacija su kitos valstybės kompetentingomis institucijomis pagrindus, sekimo, persekiojimo kertant sieną atlikimą, bendrą patruliavimą, bendrų kontaktinių centrų steigimą, numato įgaliotas bendradarbiauti institucijas ir kt.), turi įstatymo galią ir turi būti tiesiogiai taikomi plėtojant bendradarbiavimą pasienio regionuose su Lenkija ir Latvija.

Pažymėtina, kad susitarimo su Lenkija 11 str. (detalizuojantis persekiojimo kertant sieną atlikimą) ir susitarimo su Latvija 11 ir 12 str. (nustatantys atitinkamai persekiojimo ir sekimo kertant sieną atlikimą) įsigaliojo taip pat nuo kontrolės prie vidaus sienos panaikinimo dienos, t.y. nuo 2007 m. gruodžio 21 d.

2. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Latvijos Respublikos valstybinės policijos susitarimas dėl bendradarbiavimo per sieną, pasirašytas 2007 m. lapkričio 16 d., Vilniuje, reglamentuoja išimtinai policijos bendradarbiavimo klausimus. Susitarimas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos.

Šio Lietuvos ir Latvijos policijos vadovų pasirašyto susitarimo nuostatos detalizuoja 1 punkte minėto Lietuvos ir Latvijos Vyriausybių sudaryto susitarimo nuostatas policijos bendradarbiavimo srityje: išplečiamos bendradarbiavimo sritys, numatomos policijos bendradarbiavimą koordinuojančios kompetentingos institucijos, detalizuojami sekimo, persekiojimo kertant valstybės sieną veiksmai ir t.t.

Analogiškas tarpžinybinis susitarimas su Lenkijos policija suderintas su Lenkijos atstovais ir pasirašytas tik 2010 m. spalio 5 d.  Iki šio susitarimo sudarymo ir įsigaliojimo toks bendradarbiavimas buvo vykdomas vadovaujantis Šengeno Konvencija, kitais Šengeno teisyną sudarančiais teisės aktais ir 2007 m.  vasarą įsigaliojusiu, 1 punkte minimu, Lietuvos ir Lenkijos Vyriausybių susitarimu.

3. Siekiant išsamiai ir aiškiai išdėstyti aukščiau minimų tarptautinių ir tarpžinybinių susitarimų nuostatas, numatančias bendro patruliavimo, sekimo ir persekiojimą kertant sieną atlikimą, parengti atitinkami nacionalinės teisės aktai:

3.1. užtikrinant Šengeno Konvencijos 39 ir 46 straipsnių (šie Konvencijos straipsniai numato teisėsaugos institucijų keitimąsi informacija nusikaltimų tyrimo bei prevencijos srityje) įgyvendinimą, buvo parengtas ir patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymas dėl centrinės institucijos, atsakingos už minėtų straipsnių įgyvendinimą, paskyrimo (2006 m. liepos 31 d. Nr. 1V-296). Šiuo įsakymu Lietuvos policijos generaliniam komisarui pavesta paskirti policijos įstaigą Centrine institucija bei patvirtintas kompetentingų institucijų bendradarbiavimo su paskirta centrine institucija tvarkos aprašas. Remiantis minėtu įsakymu, Lietuvos policijos generalinis komisaras savo 2006 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-481 centrinės institucijos funkcijas vykdyti pavedė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionaliniam skyriui. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-487 buvo patvirtintas ir kompetentingų policijos įstaigų bendradarbiavimo su paskirta centrine institucija teikiant informaciją tvarkos aprašas.

3.2. 2007 m. lapkričio 23 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-774 patvirtintas „Bendro patruliavimo tvarkos aprašas", kuriame nustatoma Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos (toliau - Šalys) policijos pareigūnų pasitelkimo bendram patruliavimui Lietuvos Respublikos pasienio teritorijose tvarka, policijos pareigūnų teisės ir pareigos vykdant bendrą patruliavimą Lietuvos Respublikos pasienio teritorijose, ir Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų pasitelkimo bendram patruliavimui kitų šalių pasienio teritorijose tvarka.

3.3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 spalio 12 d. įsakymu  Nr. 1V-353, institucijomis, vykdančiomis asmenų persekiojimą kertat valstybės sieną numatomos Lietuvos policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM bei centrine institucija, atsakinga už asmenų persekiojimo kertant Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sieną vykdymo koordinavimą paskirta Policijos departamento Policijos informacijos valdyba.

2007 m. lapkričio 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado įsakymu Nr. 5-V-782/4-1072 patvirtintas „Asmenų persekiojimo kertant Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sieną vykdymo tvarkos aprašas".

3.4. Policijos departamente suderinti teisės aktai reglamentuoti Šengeno konvencijos 40 str., numatančio sekimo operacijų tęsimą kitos valstybės teritorijoje, įgyvendinimą Lietuvoje. Vidaus reikalų ministro įsakymu centrine institucija, atsakinga už sekimo koordinavimą Lietuvoje paskirtas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos SIRENE nacionalinis skyrius. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu, suderintu su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra patvirtintas Asmenų sekimo kertant Lietuvos Respublikos vidaus Europos Sąjungos sieną vykdymo tvarkos aprašas (riboto naudojimo dokumentas).

Visus minėtus teisės aktus, išskyrus riboto naudojimo dokumentą, galima rasti Policijos departamento interneto svetainės skiltyse „Tarptautinis bendradarbiavimas" (nuoroda - „Tarptautiniai dokumentai") ir „Teisinė informacija" (nuoroda - „Įsakymai").

Siekiant pasirengti su kaimyninių valstybių policijos pareigūnais vykdyti bendrus veiksmus pasienyje (bendrą patruliavimą) ir suderintas operacijas (sekimą, persekiojimą kertant Lietuvos Respublikos valstybės sieną) kartu su Lenkijos bei Latvijos policijos atstovais organizuojami praktiniai ir teoriniai mokymai, seminarai bei konferencijos.

VII. Asmens duomenų apsaugos reikalavimai Šengeno Konvencijoje 
(skyrių parengė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija)

Kokie asmens duomenys ir kokiais tikslais gali būti saugomi Šengeno informacinėje sistemoje?

Pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 94 straipsnį Šengeno informacinė sistema (SIS) saugo tik tas duomenų kategorijas, kurias pateikė Susitariančiosios Šalys, kaip to reikalauja ši Konvencija. Paminėtos kategorijos yra susijusios su asmenimis, daiktais ir transporto priemonėmis.

SIS gali būti saugomi tokie duomenys apie asmenis:
    a) pavardė ir vardas, visos pravardės (jei galima, įrašomos atskirai);
    b) visi išskirtiniai objektyvūs nekintami fiziniai požymiai;
    c) pirmoji antrojo vardo raidė;
    d) gimimo data ir vieta;
    e) lytis;
    f) pilietybė;
    g) ar atitinkami asmenys turi su savimi ginklą;
    h) ar atitinkami asmenys yra smurtingi;
    i) įspėjimo priežastis;
    j) kokių veiksmų reikia imtis.

Svarbu pažymėti, kad neleidžiama pranešti kitų duomenų, visų pirma tų, kurie yra išvardyti 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu 6 straipsnio pirmajame sakinyje (ypatingi asmens duomenys: duomenys apie rasinę kilmę, politines pažiūras ir religinius bei kitus įsitikinimus ir asmens duomenys apie sveikatą bei intymų gyvenimą).

Asmenų, kurių duomenys yra saugomi Šengeno informacinėje sistemoje teisės

Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo nustato, kad asmenys turi teisę:

  • prieiti prie savo asmens duomenų, įtrauktų į Šengeno informacinę sistemą (109 straipsnis);
  • reikalauti, kad tikrai netikslūs duomenys apie jį būtų ištaisyti arba neteisėtai apie jį sukaupti duomenys būtų ištrinti (110 straipsnis);
  • kiekvienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje gali kreiptis į teismus arba į pagal nacionalinius teisės aktus kompetentingą instituciją, kad informacija būtų ištaisyta, ištrinta arba kad gautų informaciją arba žalos atlyginimą dėl perspėjimo, kuris buvo duotas dėl jo (111 straipsnis);
  • priežiūros institucijas prašyti patikrinti į Šengeno informacinę sistemą apie juos įtrauktus duomenis ir tokių duomenų naudojimą (114 straipsnis).

Teikti informaciją asmeniui apie jo paties asmens duomenis atsisakoma, jei tai būtina su perspėjimu susijusiai teisėtai užduočiai atlikti arba siekiant apginti trečiųjų asmenų teises ir laisves. Visais atvejais teikti informaciją atsisakoma perspėjimo dėl atsargaus patikrinimo galiojimo laikotarpiu.

Duomenų apsaugos priežiūros sistema pagal Šengeno Konvencijos reikalavimus

Šengeno Jungtinė priežiūros institucija (toliau - Šengeno JPI) yra institucija, įkurta pagal Konvencijos dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo 115 straipsnį. Šengeno JPI yra atsakinga už Šengeno informacinės sistemos (SIS), bendros policijos informacinės sistemos, techninio aptarnavimo tarnybos priežiūrą.
Šengeno JPI taip pat nagrinėja taikymo ar aiškinimo sunkumus, galinčius atsirasti dėl Šengeno informacinės sistemos veikimo, tiria problemas, kylančias Susitariančiųjų Šalių nacionalinėms priežiūros institucijoms atliekant nepriklausomą priežiūrą arba naudojantis prieigos teise prie sistemos, ir rengia suderintus pasiūlymus, kaip bendrai spręsti esamas problemas.
Šengeno JPI sudaro po du kiekvienos Šengeno susitarimo Susitariančiosios Šalies nacionalinės priežiūros institucijos atstovus. Pagal savo sudėtį ir suteiktus įgaliojimus, Šengeno JPI yra nepriklausoma institucija.

Šengeno JPI interneto svetainės adresas: http://schengen.consilium.europa.eu  

Kur reikia kreiptis dėl teisės į duomenų apsaugą?

Tam, kad įgyvendintų savo teises, asmuo gali kreiptis arba tiesiai į atsakingą instituciją, tvarkančią jo duomenis (pvz., policijos įstaigos), arba į nacionalinę priežiūros instituciją - Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Šengeno JPI yra parengusi Teisės susipažinti su duomenimis naudojimosi vadovą, kurį galima rasti ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tinklalapyje www.ada.lt

Nacionalinė priežiūros institucija

Nacionalinės priežiūros institucijos paskirtis - pagal nacionalinius teisės aktus nepriklausomai kontroliuoti SIS nacionalinės sekcijos duomenų bylas ir tikrinti, ar tvarkant ir naudojant į SIS įtrauktus duomenis nėra pažeidžiamos asmens teisės.

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija paskirta atsakinga už nepriklausomą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo nacionalinėje SIS patikrinimo atlikimą. Viena iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos funkcijų - vykdyti nacionalinės SIS asmens duomenų tvarkymo teisėtumo kontrolę.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos adresas:
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
A. Juozapavičiaus g. 6/ Slucko g. 2
LT-09310 Vilnius
Lietuva
Tel. + 370 5 271 2804
Faks. + 370 5 261 9494
http://www.ada.lt
ada@ada.lt

VIII. 2012-2013 m. numatomas periodinis Lietuvos policijos veiklos atitikties Šengeno acquis reikalavimams vertinimas.

Pagal šiuo metu ES Tarybos Šengeno reikalų darbo grupėje (SCH-EVAL) svarstomą tvarkaraštį numatoma, kad 2012-2013 m. vyks periodinis Lietuvos policijos veiklos atitikties Šengeno acquis reikalavimams vertinimas policijos bendradarbiavimo ir SIS/SIRENE srityse. Kas penkerius metus visos Šengeno erdvės narės turi būti vertinamos dėl atitikties teisyno reikalavimams, tam Lietuvos policija jau rengiasi, ruošiamas Policijos veiklos plėtojimo įgyvendinant Šengeno acquis reikalavimus veiksmų plano keitimo projektas.

Aktualijos

 

 

 

 

 

 

 
Šiuo numeriu teikiama informacija su migracija susijusiais klausimais - apie pasus, asmens tapatybės korteles, užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje.

Virtualus turas apie Lietuvos policiją
 
 
 
 
 
 
  
 
 
  
 
  
 
 
  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Biudžetinė įstaiga
Saltoniškių g. 19, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 5) 271 9731, faks. (8 5) 271 9978
El. paštas info@policija.lt
PVM mokėtojo kodas Nr. LT100005428413 Duomenys apie Policijos departamentą prie VRM kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188785847
Informacija atnaujinta: 2012-12-06