Į pradžią
Paieška
Svetainės medis
Rašyti laišką
Spausdinimo versija
Į titulinį
Ginti. Saugoti. Padėti.
Apklausa
Ar reikalingas policijos puslapis socialiniame tinkle „Facebook“?
Taip, puiki iniciatyva;
Girdėjau, tačiau neteko apsilankyti;
Pirmą kartą apie tokį girdžiu;
Toks puslapis policijai nereikalingas;
Nesilankau socialiniuose tinkluose, todėl neturiu nuomonės.
   Archyvas

2010-09-24 žiniasklaidos apžvalga

2010-09-24

Dienos citata
Panevėžio balsas, 2010 09 24, psl. 1

„Kartais, turiu pasakyti, su finansų ministre susėdę patys sakome, kad gal mums reikia eiti badauti, kad apgintume visų Lietuvos žmonių perspektyvą gyventi ne skolon?"
Premjeras Andrius Kubilius mano, kad policijos pareigūnų bado akcija, siekiant didesnio finansavimo kitiems metams, nėra racionalus diskusijų būdas. panašios akcijos esą atrodo nesolidžiai, o visi Vyriausybės žingsniai daromi siekiant, kad Lietuvos ateities kartos gyventų ne skoloje.

Gaudys neblaivius
Vilniaus diena, 2010 09 24, psl. 3

Vilniaus apskrities Kelių policijos pareigūnai savaitgalį pasirinktose vietose tikrins vairuotojų blaivumą. Bus lankomos ir Vilniaus jaunimo mėgstamos linksminimosi vietos. Praėjusią savaitę policijos pareigūnai išaiškino 9 atvejus, kai automobilius vairavo neblaivūs asmenys.

Klaipėdos policininkai badauti neskuba
Autorius: Denisas Nikitenka
Vakarų ekspresas, 2010 09 24, psl. 5

Tuo metu, kai tvarkos sergėtojai iš visos Lietuvos nuo šios savaitės pradžios protestuodami prieš valdžios sprendimus prie Seimo surengė bado akciją, uostamiesčio policininkai lieka kuklūs ir toliau dirba savo darbą.

Nepaisant to, kai kurie aukšto rango pareigūnai "Vakarų ekspresui" teigė, kad užlopyti skylėtas vidaus reikalų sistemos kišenes būtų galima pasekus Estijos pavyzdžiu ir įgyvendinus reformą, kai sujungus keletą įstaigų ten pavyko pagerinti administravimą, paslaugų kokybę. Tačiau mūsų politikai tvirtina, kad tokia reforma Lietuvai netiktų, nes ji yra kone triskart didesnė už Estiją.

Klaipėda dirba

Trūkus šalies policininkų kantrybei nuo antradienio prie parlamento pradėta bado akcija, kurią ketinama tęsti mėnesį, jei nebus atsižvelgta į keliamus reikalavimus. Siekiama sugrąžinti sumažintas ligos pašalpas, reikalaujama parengti aiškų ir konkretų nurėžtų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą, padidinti drastiškai sumažintas algas. Galų gale prašoma skirti pakankamai pinigų uniformoms, kurios jau esą baigia nusidėvėti.
Klaipėdos apskrities vidaus reikalų profesinės sąjungos pirmininko Viačeslavo Žarkovo duomenimis, iš uostamiesčio protestuoti neišvyko nė vienas pareigūnas. Nieko apie išvykusius badauti negalėjo pasakyti ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Benonas Ivanauskas.
"Uostamiestyje mes tiesiog nepriimame į darbą naujų pareigūnų. Stengiamės, kad niekas neitų neapmokamų atostogų, nors kai kas ir išeina, bet savo noru", - sakė jis.

Estai persigrupavo

Tačiau yra ir manančiųjų, kad vidaus reikalų sistemą reikia reformuoti. Esą tada problemos išsispręstų. Kaip pavyzdys pateikiamas Estijoje nuo šių metų pradžios pradėjęs dirbti Policijos ir sienos apsaugos departamentas. Ši struktūra sukurta sujungus Policijos departamentą, Centrinę kriminalinę ir apsaugos, Pasienio apsaugos policijas ir Pilietybės bei migracijos departamentą.
"Pasikeitimai neturėtų daryti įtakos žmonėms, kurie kreipsis į naująjį departamentą. Visos paslaugos, kurios buvo teikiamos prieš sujungiant įstaigas, bus teikiamos tiek pereinamuoju laikotarpiu, tiek ateityje. Interesantai galės kreiptis ten pat, kur ir anksčiau. Nebus keičiamos procedūros ir dokumentų išdavimo tvarka", - dėstoma oficialiame Estijos policijos ir sienos apsaugos departamento internetiniame tinklalapyje.
"Vakarų ekspresui" pavardžių nenorėję įvardyti aukšti policijos pareigūnai aiškino, kad estų reforma neva padėjo išspręsti žmogiškųjų resursų problemą, sutaupyti pinigų, nes sujungus kelias įstaigas išvengta funkcijų dubliavimo, tad nebereikia tiek daug žmonių. Nebėra principo, kai du žmonės daro tą patį ir gauna dvi algas.

Resursų yra

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vicepirmininkas Julius Sabatauskas neigiamai vertino idėją pasekti estų pavyzdžiu ir reformuoti vidaus reikalų sistemą.
"Visos mūsų tarnybos atlieka savo funkcijas. Policija privalo užtikrinti viešąją tvarką, gyventojų saugumą. Tai - ikiteisminių tyrimų institucija, operatyvinės veiklos subjektas. Valstybės sienos apsaugos tarnyba turi savo funkcijas. Juk mums tenka saugoti ilgą išorinę Europos sieną ir su Rusija, ir su Baltarusija, o estams - tik su Rusija, tad jie gali sau leisti eksperimentuoti su panašiomis reformomis. Mūsų atveju administravimas tikrai nepalengvėtų, gali išeiti net atvirkščiai, nes esant vienam vadui tam tikra sritis gautų mažiau dėmesio", - dėstė politikas. ,,
J. Sabatauskas tikino vakar kalbėjęs su vienu iš badaujančių pareigūnų, kuris nakvojo palapinėje.
"Jis piktinosi, kad statutiniai pareigūnai, nurėžus jiems priklausančias valstybines pensijas, pasijuto kaip šiukšlės, išmestos į gatvę. Tie pareigūnai, kurie didžiausią pavojų juto. Vyriausybė nusispjovė į žmonių gerovę, saugumą", - dėstė jis.
Anot parlamentaro, problemas galima būtų spręsti, pavyzdžiui, nemokančius baudų pažeidėjus priverčiant dirbti viešuosius darbus. Dabar vietoje to siūloma atsėdėti parų areštinėje, o tai valstybei kainuoja nemažus pinigus.
"Taip pat didelė problema yra baudų išieškojimas iš užsienio piliečių. Lėšų valstybė gautų pažabojus kontrabandą ne tik baudomis, bet ir mažinant akcizus, pridėtinės vertės mokestį", - sakė jis.

KOMENTARAS

Reforma mums netiktų
Raimundas PALAITIS, vidaus reikalų ministras
Algos Estijos pareigūnams po reformos tikrai nepadidėjo. Mums tokia reforma būtų net žalinga. Estai sako, kad dabar už tuos pačius pinigus žmonės gauna geresnes paslaugas. Gal. Bet jų valstybė perpus mažesnė ir turi tris kartus trumpesnę išorinę Europos Sąjungos sieną negu Lietuva. įsivaizduojate, jei mes sujungtume visas tarnybas, turėtume kažkokį monstrą su 20 tūkstančių pareigūnų. Tai būtų sunkiai suvaldomas darinys.
Juk Viešojo saugumo tarnyba yra specializuota. Pareigūnai atlieka kalinių pervežimą, malšina riaušes kalėjimuose ir gatvėse. Įsivaizduokite, ar galėtų sėkmingai riaušes malšinti įkalinimo įstaigoje policininkai, kurie kalinius ten ir patupdė. O čia ateina specialiai parengti vyrukai, kurie neturėjo jokių reikalų su nusikaltėliais. Yra ir gynybinis faktorius, nes policija karo atveju netampa kariniu vienetu, o Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybos -taip. Tai yra savotiškas rezervas, strateginis momentas.
Kalbant apie mūsų situaciją, tai labiausiai piktinamasi dėl sumažėjusių socialinių garantijų vidaus reikalų sistemos pareigūnams. Anksčiau laikino nedarbingumo pašalpa siekė 100 procentų darbo užmokesčio, dabar yra ženkliai mažesnė. Mes buvome sutarę, kad bus mokami 85 procentai, bet Vyriausybė buvo dar griežtesnė. Taip pat sumažintos valstybinės pensijos statutiniams pareigūnams. Paprastiems pensininkams, kuriems irgi buvo sumažintos pensijos, kompensavimo mechanizmas numatytas, o pareigūnams - ne. Tai yra nepagrįstas sprendimas. Juk ne už gražias akis tas pensijas užsitarnavo, o už sudėtingą, pavojingą darbą, kurio metu galima tapti ir nedarbingu.
Dar pareigūnams kelia nerimą tai, kad planuojama kitais metais visoms įstaigoms finansavimą nurėžti dar 10 procentų. Bet kol kas dar vyksta derybos. Yra trys variantai - arba bus paliktas šių metų lygis, arba sumažinta visiems 10 procentų, arba skirta 3 milijardais litų daugiau. Kol kas realiausia, kad bus paliktas šių metų lygis.
Bet kokiu atveju reikėjo apsispręsti - arba sistemą optimizuojame, susiveržiame diržus, arba atleidžiame žmones. Pasirinkome pirmąjį variantą

INFORMACIJA

Algų (neatskaičius mokesčių) mozaika
Policijos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį pagal darbo sutartį dirbantis inspektorius gaudavo 1 556 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu valstybės tarnyboje dirbančiam specialistui buvo mokami 2 472 Lt, vyresniajam tyrėjui - 3 025 Lt, o generaliniam komisarui - 7 625 Lt.
Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantis pasienietis šių metų antrąjį ketvirtį gaudavo 2 411 Lt. Tarnybos vadas - 7 231 Lt.

Užkrovė svetimų mokesčių naštą
Autorius: Vygandas Trainys
Lietuvos rytas, 2010 09 24, psl. 5

Kauno policija atlieka keliolika ikiteisminių tyrimų. Įtariamieji - automobilius iš užsienio į Lietuvą gabenantys prekeiviai ir muitinės tarpininkai, kurie bandė mokesčių naštą perkelti ant svetimų pečių.
Gyventojų asmens duomenis iš kažkur gavę sukčiai įtraukdavo juos į muitinės deklaracijų blankus ir Kaune sudarytas automobilių pirkimo sutartis, klastodavo parašus.
Patys to nežinodami žmonės tapdavo automobilių pardavėjais - neva įsigydavo mašinų Vokietijoje ir atgabendavo parduoti į Kauno automobilių turgų.
Aferistai pateikdavo mašinų pirkėjams iš Kazachstano suklastotus duomenis, kad mašinas jiems parduoda kauniečiai, nors šie nė nenutuokdavo apie sandorius.

Aukos - ir neįgalūs asmenys

Gavę šiuos duomenis kazachai vykdavo į muitinės tarpininkavimo bendroves „Laimonas ir broliai" ir „Aidastė" įsikūrusias Taikos prospekte, prie automobilių turgaus.
Muitinės tarpininkų įmonėse būdavo užpildomi deklaracijų blankai su tariamais pardavėjais ir tikrais pirkėjais.
Mašinos atsidurdavo Kazachstane, o aferistų taikiniu tapusius žmones po kurio laiko pasiekdavo bauginantys mokesčių inspektorių raštai.
Žmonės buvo raginami atvykti į inspekciją, kad būtų galima apskaičiuoti pelno mokestį už parduotas mašinas.
Tarp šios gaujos aukų yra daug skurdžias pajamas gaunančių žmonių.
Du vyriškiai - invalidas ir bedarbis - stvėrėsi už širdies sužinoję, kad jie kazachams esą pardavė 43 automobilius.

Prireikė net šešių ekspertizių

Santakos policijos tyrėjai įtarimus dėl dokumentų klastojimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo jau pareiškė „Aidastės" direktoriui Aidui Terebeizai, „Laimono ir brolių" direktoriui 42 metų Laimonui Bartusevičiui ir buvusiam šios bendrovės darbuotojui 53 metų A.S. Jiems gresia iki 4 metų nelaisvės.
L.Bartusevičius atkakliai neigė sukčiavęs, tad prireikė atlikti net šešias jo firmos kompiuterių laikmenų ekspertizes, kainavusias valstybei 9 tūkst. litų. Ekspertai patvirtino, kad jis suklastojo žmonių parašus.

Muitininkai - aplaidus

Policijos pareigūnams nuostabą kėlė Kauno teritorinės muitinės atstovų neveiklumas.
Muitininkai privalo tikrinti, ar mašinų forminimas privačiose tarpininkavimo firmose vyksta skaidriai, bet nematė akis badančių faktų.
Automobilių gabenimą į Kazachstaną muitininkai palaimino neįsitikinę žmonių tapatybe, nepareikalavę pardavėjais įvardytų asmenų dokumentų originalų.
Muitinės specialistų neglumindavo ir keistos mašinų kainos -8 tūkstančių litų rinkos vertės „Toyota Camry" buvo įvertinta vos 300 litų, 11 tūkstančių litų vertės „Mercedes-Benz" - 300 litų. Šitaip būdavo parduodama daugybė automobilių.
Daugiau nei penkias mašinas per metus parduodantys asmenys privalo steigti įmones, bet muitininkai nesukrusdavo netgi tada, kai tas pats žmogus realizuodavo 20 ir daugiau automobilių.
Vienoje byloje nukentėjusia pripažinta neįgali moteris. Prie lovos prikaustyta kaunietė apstulbo sužinojusi, kad jos vardu buvo įforminti net 65 transporto priemonių eksporto dokumentai.
Kauniečiams, nukentėjusiems nuo aferistų, nereikės sumokėti mokesčių už parduotas mašinas.
Bet jie turės vaikščioti į teismus, kuriuose netrukus atsidurs bylos, kad įrodytų, jog yra niekuo dėti.

Reikalaus moralinės žalos

Už priverstinį laiko gaišimą kauniečiai iš įtariamųjų mėgins prisiteisti po 1000 litų moralinę kompensaciją.
Ikiteisminio tyrimo metu Santakos policijos komisariato pareigūnams pavyko pričiupti muitinės tarpininkus.
Tačiau liko nedemaskuoti mašinas iš vokiečių pirkę ir juos į Lietuvą vežę prekeiviai. Manoma, kad mieste iki šiol veikia ne viena tokia grupuotė.
Įtariama, jog sukčiai nuo valstybės nuslėpė milijoninius mokesčius.

Aferistai naudojasi ir alkoholikais

Juozas Ragelis, Kauno teritorinės muitinės viršininko pavaduotojas:
„Neatmetu, kad kai kurie Kauno muitininkai veikė išvien su nusikaltėliais, bet jų kaltę dar reikia įrodyti.
Netiesa, kad muitinėje vyrauja aplaidumas.
Sužinoję apie automobilių deklaracijose klastojamus duomenis, nebūtus pardavėjus, mes neraginami pranešdavome Mokesčių inspekcijai. Tiesa, - pirmieji signalai atėjo iš mokesčių inspektorių.
Kai išaiškėjo negeri dalykai, ėmėmės įvairių priemonių.
Nuo šiol eksporto deklaracijose privalu nurodyti, kokiais dokumentais remiantis buvo nustatyta asmens tapatybė.
Neretai pasitaiko, kad žmonės, pasiskundę, jog jų vardu kas nors pasinaudojo, kitą dieną patys atneša automobiliui deklaruoti skirtus dokumentus. Kartais juos už atlygį pasirašyti sutinka asocialūs asmenys."

Muitinės tarpininkas purtosi kaltes

Aidas Terebeiza, Muitinės tarpininkavimo įmonės „Aidastė" direktorius:
„Manau, kad nukentėjusiaisiais byloje pripažinti asmenys iš tikrųjų naudojosi mano firmos paslaugomis ir eksportavo mašinas į Kazachstaną, o dabar siekdami išvengti mokesčių man verčia kaltę. Kad jie buvo atvykę į firmos būstinę, šimtu procentų tvirtinti negaliu, nes pas mus kasdien apsilanko daug žmonių. Už vieno eksportui skirto automobilio dokumentų sutvarkymą mūsų įmonė gauna apie 10 litų, argi verta dėl to užsiimti aferomis?"

Iki dantų apsiginklavusioje gaujoje - 60 narių
Delfi.lt, 2010 09 23

Rugsėjo 23 dieną Vilniaus apygardos prokurorai kartu su Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnais baigė ikiteisminį tyrimą dėl šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo jam bei dalyvavimo jo veikloje, dėl neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu bei neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis.
Pranešimai apie įtarimus dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo bei dalyvavimo jo veikloje įteikti daugiau kaip 60 asmenų. Dalis jų už grotų atsidūrė praėjusių metų gruodį, kiti - šiemet vasario mėnesį. Baudžiamojoje byloje, kurioje baigtas ikiteisminis tyrimas, yra 27 įtariamieji, dalis jų - suimti. Kitų nusikalstamo susivienijimo narių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas.
Įtariamiesiems inkriminuojama, kad jie, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, išplatino ne mažiau kaip 63 kilogramus amfetamino ir metamfetamino, apie 10 kg kanapių ir jų dalių, apie 1 kg kokaino, maždaug 400 gramų heroino ir per 13 tūkstančių psichotropinio poveikio tablečių.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą specialiai tam buvo sudaryta tyrimo grupė, kurioje - dvylika Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) skyriaus ir Vilniaus miesto bei rajono apylinkės prokurorų, taip pat penki Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo (LKPB ONT) padalinių pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai sostinėje aptiko patalpas, kuriose veikė šio nusikalstamo susivienijimo „laboratorija" - čia buvo gaminama psichotropinė medžiaga amfetaminas.
Per kratas buvo rasta 15 įvairių kalibrų ir kategorijų šaunamųjų ginklų, priklausiusių nusikalstamo susivienijimo nariams, taip pat apie 120 šovinių.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po LKPB ONT padalinių pareigūnų atlikto ilgalaikio operatyvinio tyrimo. Bendroje operacijoje, nukreiptoje prieš vieną stambiausių Vilniaus mieste bei apskrityje veikusią narkotikų platintojų tinklą, dalyvavo Vilniaus apygardos prokuratūros ONKT ir Vilniaus miesto bei rajono apylinkių prokuratūrų prokurorai, LKPB ONT padalinių ir Vilniaus apskrities VPK pareigūnai. Buvo pasitelkti ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras" vyrai.
„Turint galvoje didžiulę bylos apimtį ir sudėtingumą, ikiteisminį tyrimą baigėme per tikrai trumpą laiką, - sakė šios tyrimo grupės vadovas Vilniaus apygardos prokuroras Mindaugas Bliuvas. - To pasiekėme itin glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos kriminalinės policijos biuro ONT padalinių pareigūnais". Surašius kaltinamąjį aktą byla bus perduota Vilniaus apygardos teismui.
Baudžiamasis kodeksas tam, kas organizavo ar vadovavo šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis ginkluoto nusikalstamo susivienijimui, numato laisvės atėmimą nuo dešimties iki dvidešimties metų arba įkalinimą iki gyvos galvos.

Komisariatas paverstas skalbykla
Balsas.lt, 2010 09 23
 
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariate konkursą teikti paslaugas galima laimėti net neturint teisės užsiimti tam tikra veikla. O jeigu įkliūsite, greičiausiai įsijungs galinga mundurų skalbimo mašina. Prieš šią mašiną bejėgis gali pasijusti ir paprastas pilietis, ir valstybės politikas. Tokį įspūdį galima susidaryti susipažinus su šiaulietės Jurgos Vasiliauskaitės istorija.

Paprašė atsiskaityti „vietoje"

Šių metų balandžio 12-ąją po autoįvykio šiaulietės Jurgos Vasiliauskaitės gyvenimo draugo automobilis „Mitsubishi Lancer" buvo nuvežtas į privačią individualios įmonės saugojimo aikštelę. Po savaitės iš ligoninės išėjęs žmogus nusprendė pasiimti savo automobilį. Dar sunkiai judantį, ką tik iš ligoninės išleistą vyrą J. Vasiliauskaitė palydėjo iki minėtos saugojimo aikštelės. Čia ir prasidėjo visa istorija, kuri viena po kito atskleidžia abejotino skaidrumo policijos veiksmus.
Automobilių saugojimo aikštelės savininkas, kuris yra pasirašęs sutartį su policija, už mašinos saugojimą paprašė pinigų. Pora paprašė išrašyti oficialią sąskaitą. „Jis atsisakė išrašyti sąskaitą teigdamas, kad visi jo klientai atsiskaito grynaisiais pinigais „čia vietoje", ir nėjo į kompromisines derybas dėl atsiskaitymo, didino paslaugų kainą", - taip J. Vasiliauskaitė rašo savo skunde Seimo nariui Edvardui Žakariui. Moteris teigia su paslaugų įkainiu susipažinusi tik po ilgų „derybų". Kaip teigiama skunde, sąskaita buvusi be įmonės rekvizitų ir antspaudų.

Po incidento - pas medikus ir ekspertus

„Jis išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras, pirmosios neleido perskaityti, liepė pasirašyti po antrąja", - prisimena J. Vasiliauskaitė. Moters pasakojimu, įmonės atstovas kaip įmanydamas neleido susipažinti su sąskaita, ant kurios mirgėjo įmonės rekvizitai. „Vos tik man prisilietus prie pirmojo sąskaitos puslapio įmonės atstovas griebė man už dešinės rankos, užsuko ir patraukė per savo automobilio lango stiklą į mašinos vidų", - skunde rašo moteris.
J. Vasiliauskaitė dėl įmonės atstovo veiksmų kreipėsi į Kelmės rajono PK pareigūnus, kad šie padėtų atsiimti saugomą automobilį ir atvyktų į įvykio vietą. Teisėtvarkos sergėtojai to nesiteikė padaryti. Moteris dėl sužalotos rankos kreipėsi į medikus ir į ekspertus. Šiaulių apskrities ligoninės medikai nustatė, kad J. Vasiliauskaitei plyšo dešinysis rankos raištis. Po to kreipėsi į teismo ekspertus.

Atsisakė tirti įvykį

Kelmės rajono policijos komisariatas atsisakė dėl sužalojimo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė kreiptis privataus kaltinimo tvarka.
Automobilį atsiimti pavyko atsiimti tik praėjus porai savaičių po pirmojo kreipimosi ir tik įsikišus darbdaviui. J. Vasiliauskaitės žodžiais, Kelmės rajono PK pareigūnai atsisakė tarpininkauti.

Dirbo be licencijos

„Galai" ėmė lįsti po to, kai moteris kreipėsi į Seimo nario priimamąjį, o po to informacija apie incidentą pasiekė Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
Paaiškėjo, kad su policija sutartį pasirašiusi įmonė mašinas nutempinėja net neturėdama tam teisės. „Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės savininkas vykdė krovinių pervežimo veiklą neturėdamas šiai veiklai reikalingos licencijos. Taip pat patikrinimo metu nustatytas ir buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų apskaitos taisyklių pažeidimas", -  informavo Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas Evaldas Vaineikis.
Tačiau Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui Donatui Miliui mokesčių inspekcijos išvados - nė motais. Bent jau taip gali pasirodyti iš jo atsirašinėjimų bei viena kitai prieštaraujančių išvadų.
Kaip paaiškės vėliau, ir pats D. Milius prikišo nagus prie neskaidraus konkurso.

Prieštaraujančios išvados

Klausimų, ar specialistas tikrai suvokia, ką rašo, kyla skaitant jo išvedžiojimus apie tai, kad pagal sutartį su policija aikštelės savininkas turėjo atiduoti automobilį vos tik gavęs policijos pasirašytus dokumentus. Kitoje vietoje jis jau išvedžioja apie tai, kad kategoriško reikalavimo kaip ir nesą...
Dar gražesnės išvados apie tai, kodėl policija pasirašė sutartį su įmone, kuri net neturi teisės verstis minėta veikla. Nes rengiant konkursus iš dalyvių reikalaujama duomenų apie licencijas, patikimumą ir kt.
Tačiau D. Milius išvedžioja: „... pagrįstai nekilo abejonių, kad individuali įmonė veikia taip, kaip pagal įstatymą privalo veikti, tai yra priėmė šį potencialų tiekėją kaip veikiantį sąžiningai ir teisingai. Be to. Nė vienas teisės aktas neįpareigojo Šiaulių apskrities VPK vadovybės nurodyti komisijai, o komisijai nebuvo nustatytos pareigos tikrinti, ar potencialūs paslaugos teikėjai privalo turėti ir ar turėjo automobilių transportavimo paslaugų teikimo už atlygį veiklos vykdymui reikalingą licenciją".
Dar gražesnės išvados apie tai, kad su individualios įmonės savininku pasirašytoje sutartyje leidžiama verslininkui vienašališkai nustatinėti kainas. Paprastai konkurso nugalėtoju skelbiama įmonė, pasiūliusi mažiausias paslaugų kainas. Tai kaip apskritai konkurso (dabar apskritai kyla abejonių, ar toks konkursas buvo) nugalėtoju galėjo būti paskelbta įmonė, kuri kainas gali kelti neribotai. Nekvailas vyras tas D. Milius, tad tolimesniuose savo išvedžiojimuose, kuriuos pasirašė pats Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas Aldividas Tručinskas, užsimena, kad vis dėlto klausimų keliantį sutartis punktą rekomenduota pakeisti. Esą, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir neskaidrumo.
Bet iš koto verčia šis specialisto pareiškimas: „Pareigūnų veiksmai nebuvo tyčiniai ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių, siūlytina nepradėti tarnybinio patikrinimo ir apsiriboti minėtų įvykių analize." Kitaip tariant, nieko blogo ir jokių pasekmių nebuvo dėl to, kad pareigūnai moteriai bandė kišti net negaliojančią sutartį. Štai taip veikia mundurų skalbimo mašina, o dabar pamėginsime atspėti, dėl ko.

Savo veiksmus pavadino karčia patirtimi

Apie konkursą kalbinamas D. Milius atrodė itin sunerimęs. „Taip nebuvo, kad policijos pareigūnai būtų kažką netinkamo padarę", - išvedžiojo D. Milius.
„Įmonė turėjo turėti visus leidimus, bet komisariatas neturėjo pareigos tikrinti", - išvedžiojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato teisininkas D. Milius. Ir netrukus prasitarė, kad 2008-aisiais, kai buvo vykdoma apklausa, bei šiuo metu jis yra ir Šiaulių apskrities VPK Viešųjų pirkimų komisijos narys. D. Milius pripažino, kad tuomet, kai buvo pasirašyta sutartis su individualia įmone, nebuvo prašyta licencijos, nes pareigūnai dėl savo patirties stokos to paprasčiausiai nepaprašė.
„Jis turbūt turėjo didesnį tralą, mes nežiūrėjome, su kokiu tralu jis vežioja mašinas. Turėdami karčią patirtį būtinai dabar reikalaujame. Dabar paprašėme apklausos dėl trijų juridinių asmenų pervežimo licencijų", - apie naują konkursą kalba D. Milius.
Taigi ar neatrodo, kad D. Milius pirmiausia bando skalbti savo paties marškininius? Ir net su A. Tručinsko parašu?

Įstatymas policijai turėtų būti šventas

Kritikos Šiaulių apskrities VPK pareigūnams negaili Seimo narys E. Žakaris. „Policijai įstatymai turėtų būti šventas dalykas, o sudaro sutartis su įmone, kuri pasirodo, net neturi teisės tokios paslaugos atlikti", - piktinasi Seimo narys. Jis abejoja, ar pareigūnai skaidriai ir tinkamai atliko savo pareigą. „Negalima atmesti to, kad kažkas galėjo būti suinteresuotas", - svarsto politikas.
Apie tai, kaip vertina savo pavaldinių veiksmus šioje istorijoje mėginome klausti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo A. Tručinsko, kurio parašu patvirtinti atsakymai apie atliktą tyrimą. Atsakymų iki darbo dienos nesulaukėme, kaip ir paaiškinimo, kodėl neatsakoma, nors tai privalu pagal įstatymą.

Nuskambėjo ir D. Miliaus žmona

Panašu, kad D. Milius apskrities policijos komisariate tikrai ne „paskutinis žmogus". Prieš kelis mėnesius rašėme apie tai, kaip valytoja dirbusi D. Miliaus žmona buvo įdarbinta Migracijos skyriuje. Redakcija spausdino pareigūnų laišką, kuriame piktintasi dėl to, kad Šiaulių apskrities VPK tampa „švogerynu". Net neturėdama aukštojo išsilavinimo moteris tame pačiame komisariate iki tol dirbo valytoja.
Pats D. Milius neslėpė, kad pats sutuoktinei pasiūlė rašyti prašymą dėl darbo, bet žmonos profesinės sėkmės karjeros šuoliu nedrįso vadinti. Esą karjera daroma tik valstybės tarnautojo kėdėje.

Pasibaigus techninės apžiūros talono galiojimui į apžiūrų stotį automobilį reikia gabenti autovežiu
Delfi.lt, 2010 09 23

Vairuotojai, kurių automobilių techninės apžiūros laikas pasibaigęs, patenka į keblią situaciją - autovežiu į techninės apžiūros centrą gabenti mašiną ir mokėti beveik 200 litų už nuvežimo paslaugą ar rizikuoti - važiuoti pačiam ir užsidirbti baudą, kurią gali skirti pareigūnai.

Nusprendė rizikuoti

Neseniai į „Alytaus naujienų" redakciją užsukęs alytiškis Darius (pavardė redakcijai žinoma) papasakojo savo istoriją.
„Pražiopsojau, kad mano mikroautobuso techninės apžiūros laikas pasibaigė prieš kelias savaites. Į garažą pasikviečiau serviso meistrą. Šis apžiūrėjo ir patikrino svarbiausius agregatus, žibintų skleidžiamą šviesos srautą, išbandė stabdžius. Manėme, kad reikalavimus atitiks ir išmetamų teršalų kiekis, nes variklis dyzelinis. Nusprendžiau rizikuoti ir, neturėdamas galiojančio techninės apžiūros talono, važiuoti į bendrovės „Skirlita" techninės apžiūros centrą Kaniūkuose. Nepavyko. Likus keliems kilometrams iki centro prie tilto per Nemuną sustabdė policijos pareigūnai patikrinti dokumentų. Patikrino ir už tai, kad važiuoju techniškai netvarkingu automobiliu, skyrė maksimalią 150 litų baudą", - pasakojo vairuotojas.
Nepadėjo, jog Darius pareigūnams karštai įrodinėjo važiuojąs atlikti techninės apžiūros.
Nuvykus į centrą, „Skirlitos" specialistai patikrino mikroautobusą ir, neradę didelių trūkumų, išdavė dvejus metus galiojantį techninės apžiūros lapą, prie valstybinio numerio ženklų priklijavo lipdukus.
„Skirtą baudą sumokėjau, tačiau, mano nuomone, likau be kaltės kaltas. Prieš pusvalandį buvęs techniškai netvarkingas automobilis tapo tinkamas važiuoti. Kodėl į techninės apžiūros centrą aš jį privalau gabenti autovežiu ir vežėjui mokėti didelius pinigus?", - klausė Darius.

Neteks draudimo garantijų

Pasak Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko Gražvydo Čepulio, nuo 2009 metų rugsėjo vairuotojai ar savininkai, kurių automobilių techninės apžiūros talono galiojimo laikas pasibaigęs, pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus savo mašinas į techninių apžiūrų stotis privalo vežti autovežiu.
Iki praėjusių metų rugsėjo kelių policininkai, vairuotojams nuvykti į techninių apžiūrų centrus išduodavo vieną parą galiojančius leidimus.
„Nepastebėjome, kad vairuotojai piktnaudžiautų vienkartiniais leidimais ir pasibaigus jų galiojimo laikui važinėtų miesto gatvėmis ar rajono keliais. Manau, kad, ateidami į policijos komisariatą paprašyti leidimo nuvykti į techninės apžiūros centrą, vairuotojai elgėsi atsakingai ir pilietiškai - jie nenorėjo pažeisti Kelių eismo taisyklių", - kalbėjo skyriaus viršininkas.
UAB „Skirlita", Pietų Lietuvoje atliekančios transporto priemonių techninę apžiūrą, technikos direktorius ekspertas Romualdas Skaisgirys atkreipė dėmesį į vieną svarbų dalyką.
„Važiuodami be galiojančio techninės apžiūros talono ir patekę į eismo įvykį apsidraudę vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, asmenys neteks draudimo garantijų. Avarija gali ištikti ir vykstant pas mus atlikti techninės apžiūros. Taigi, vairuotojai patys turi spręsti - rizikuoti ir važiuoti pas mus patys ar automobilį, kurio techninės apžiūros laikas pasibaigęs, vežti autovežiu", - teigė technikos direktorius.

Policija kontroliuos vairuotojų blaivumą
15min.lt, 2010 09 23

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus aps. VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnai rugsėjo 24-26 d. motyvuotai pasirinktose vietose tikrins vairuotojų blaivumą.
Pareigūnų išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad bus lankomos ir Vilniaus jaunimo mėgstamos susibūrimų, pasilinksminimo vietos.
Praėjusią savaitę (rugsėjo 13 - rugsėjo 19 d.) Vilniaus aps. VPK Kelių policijos pareigūnai išaiškino 9 atvejus, kai automobilius vairavo neblaivūs vairuotojai.
Policija prašo vairuotojų nesielgti lengvabūdiškai ir nevairuoti automobilio neblaiviems, neviršyti leistino greičio. Raginame nelikti abejingais, matant neblaivius vairuotojus, nes jie - pati pavojingiausia grėsmė mūsų kelyje. Bendromis pastangomis turime stengtis, kad jos nesutiktume.

Protestuojantys pareigūnai grasina nebeiti „kubilinių" neapmokamų atostogų
Lrytas.lt, 2010 09 22

Protestuodamos prieš reikalavimą eiti nemokamų atostogų pareigūnų profsąjungos grasina bado
akcija. Ją ketinama pradėti mitingu prie Vyriausybės rūmų. Anot Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profsąjungos vadovės Loretos Soščekienės, „nebegalima taikstytis
su situacija, kurioje dėl Vyriausybės politikos atsidūrė vidaus saugumu besirūpinantys statutiniai pareigūnai".
Žiūrėkite reportažą.
Skambant nuotaikingoms melodijoms apie policininkus, į mitingą susirinko arti šimto protestuotojų, tarp jų - „palaikymo komanda" iš užsienio, kinologą pensininką lydintis jo keturkojis partneris, taip pat „pensininkas".
Protesto akcijos dalyviai laiko plakatus su užrašais „Atlyginimas - žmonėms, o ne krizei likviduoti", „Premjeras - be atminties, tauta - be ateities", „Gerbiamas premjere, Lietuvos policijos atlyginimai - mažiausi Europoje", plaikstosi profsąjungų vėliavos.
Vėliau protestuotojų kolona Gedimino prospektu patraukė į Nepriklausomybės aikštę, kurioje vidurdienį prie
Martyno Mažvydo bibliotekos bus pastatyta badautojų palapinė.
Badauti ketinama po parą.
„Daugiau nesutiksime su jokiomis „kubilinėmis" neapmokamomis atostogomis. Reikalaujame, kad laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams būtų mokamas vidutinis jų darbo užmokestis, o
sumažintos pensijos kompensuotos", - teigė L.Soščekienė.
Anot Vidaus reikalų sistemos respublikinės profsąjungos, protesto akcijoje už pareigūnų teises Vilniuje turėtų dalyvauti ir svečiai iš užsienio.
Rugpjūčio viduryje profsąjunga Vyriausybei įteikė reikalavimą laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokėti vidutinį jų darbo užmokestį, sukurti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą ir sėsti prie derybų stalo dėl 2011 metų biudžeto, kuris vidaus reikalų sistemai gali mažėti dešimtadaliu.
Anot profsąjungos, šis reikalavimas nebuvo tenkinamas, gauti tik formalūs atsakymai.
Rugpjūčio 1 dieną įsigaliojo Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas, sumažinęs laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamas išmokas. Kiek anksčiau socialinių išmokų
perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu sumažintos senatvės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Anot profsąjungos, formuojant 2011 metų biudžetą, neatsižvelgiama į Lietuvoje planuojamų rengti prestižinių tarptautinių renginių, kuriuose pareigūnams reikės palaikyti viešąją tvarką, skaičių.
Susitikęs su protestuojančios Vidaus reikalų sistemos profsąjungų nariais ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius Kazakevičius pareigūnams nieko nežadėjo: „Suprantame statutinių pareigūnų išskirtinumą, tačiau būdai, kaip jis turi atsispindėti asignavimuose, pagal dabartines valstybės galimybes, yra svarbi tema diskusijoms. Nors jau matomi ekonomikos atsigavimo ženklai, biudžeto deficitas vis dar išlieka didelis, todėl ir toliau visos institucijos turi laikytis finansinės drausmės ir turimas sumažėjusias lėšas paskirstyti ir naudoti itin efektyviai
Pasak kanclerio pavaduotojo, kitais metais išlaidos viešajam saugumui bus tokios pat kaip ir šiemet, nors kitose srityse planuojama jas mažinti. Be to, 2010 metais statutinių institucijų darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas tik 1,8 proc., kai tuo tarpu kitoms institucijoms - 10 procentų.
Anot G.Kazakevičiaus, nemokamos atostogos trumpuoju laikotarpiu, kai buvo ypač sunku, gal ir davė teigiamų rezultatų, tačiau tai jokiu būdu neturi tapti norma ir problemų sprendimo būdu.

Nemokamos pareigūnų atostogos neturi tapti norma

Nemokamos pareigūnų atostogos neturi tapti norma, o vidaus reikalų sistemos įstaigų ir
institucijų vadovai turėtų peržiūrėti savo kuruojamas sritis ir esant reikalui optimizuoti veiklą, teigia Vyriausybė,.
Taip sakė trečiadienį su protestuojančiais Lietuvos vidaus reikalų sistemos respublikinės profesinės sąjungos atstovais susitikęs premjero kanclerio pirmasis pavaduotojas Giedrius
Kazakevičius.
Vyriausybės pareigūno teigimu, nemokamos atostogos trumpuoju laikotarpiu „gal ir davė teigiamų rezultatų", tačiau tai negali tapti problemų sprendimo būdu.
Pasak G.Kazakevičiaus, vidaus reikalų sistemos įstaigų ir institucijų vadovai turėtų peržiūrėti savo kuruojamas sritis, esant reikalui pertvarkyti ir optimizuoti veiklą, rasti kitų vidinių resursų ir būdų, kaip prisitaikyti prie dabartinės situacijos.
Jis tvirtino, kad 2011 metams papildomų asignavimų darbo užmokesčiui Vyriausybė kol kas nenumato skirti.
„Suprantame statutinių pareigūnų išskirtinumą, tačiau būdai, kaip jis turi atsispindėti asignavimuose, pagal dabartines valstybės galimybes, yra svarbi tema diskusijoms. Nors jau matomi ekonomikos atsigavimo ženklai, biudžeto deficitas vis dar išlieka didelis, todėl ir toliau visos institucijos turi laikytis finansinės drausmės ir turimas sumažėjusias lėšas paskirstyti ir naudoti itin efektyviai", - Ministro Pirmininko tarnybos pranešime cituojamas kanclerio pavaduotojas.
Trečiadienį prie Vyriausybės susirinkę profesinės sąjungos atstovai protestavo prieš darbo užmokesčio ir pareigūnų pensijų sumažinimą bei nemokamų atostogų skyrimą. Mitingeį kurį
susirinko apie 150 pareigūnų, taip pat dalyvavo Europos policijos konfederacijos atstovai iš Vokietijos ir Danijos.
G.Kazakevičius tvirtino, kad kitais metais išlaidos viešajam saugumui bus tokios pat kaip ir šiemet, nors kitose srityse planuojama jas mažinti. Pasak pranešimo, 2010 metais statutinių
institucijų darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas 1,8 proc., kai tuo tarpu kitoms institucijoms - 10 procentų.
Šių metų vasaros pradžioje premjeras, vidaus reikalų ministras, finansų ministrė, sutarė, jog, atsižvelgiant į galimybes, bus skiriami papildomi asignavimai viešojo saugumo užtikrinimui tarptautinių renginių metu. Šis sutarimas yra įtrauktas į 2011 metų biudžeto projektą, tačiau galutiniai sprendimai bus priimami Seime.
Premjero atstovo teigimu, išlaidos laikino nedarbingumo pašalpoms didėja - 2009 metais, palyginti su 2008 metais, išmokėta 1,2 mln. litų daugiau šių pašalpų. Išaugęs pareigūnų
laikinasis nedarbingumas, anot G.Kazakevičiaus, leidžia manyti, kad pareigūnai stengėsi pasinaudoti tuo, kad laikinojo nedarbingumo atveju pareigūnams buvo mokama 100 proc. jų vidutinio darbo užmokesčio. Todėl dalį lėšų nedarbingumui apmokėti statutinės institucijos buvo priverstos perkelti iš darbo užmokesčio fondo, tokiu būdu mažėjo galimybės apmokėti dirbantiems pareigūnams už ir išvengti nemokamų atostogų.
Jis patvirtino, kad nustačius ligos, motinystės, tėvystės išmokų statutiniams pareigūnams mokėjimą tokį pat, kaip kitiems apdraustiesiems, per klaidą liko nesureguliuota diskriminacinė
nuostata statutinių pareigūnų atžvilgiu dėl ligos pašalpos skaičiavimo nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) atveju, ir tikino, kad įstatymų pakeitimo projektai beveik baigti derinti ir
artimiausiu metu, iki spalio 1 d., bus pateikti Vyriausybei. Jų svarstymas įtrauktas į Seimo rudens sesiją.
Diskutuojant dėl sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimo, kanclerio pavaduotojas pažymėjo, jog Vyriausybė 2010-ųjų liepos 1 dienos nutarimu įpareigojo
Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją iki 2011-ųjų spalio 15 dienos ne tik parengti įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuota socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo
pensijų kompensavimo tvarka, bet ir pateikti siūlymus, kaip proporcingai kompensuoti praradimus dėl sumažintų valstybinių pensijų.
Jo teigimu, išskirti vieną valstybinių pensijų gavėjų grupę ir jau dabar apsispręsti dėl valstybinių pensijų kompensavimo principų ir tvarkos, būtų nepagrįsta ir socialiai neteisinga kitų valstybinių pensijų gavėjų atžvilgiu, nes sunkmečio poveikis ekonomikai paaiškės tik po kurio laiko.

Aktualijos
Dėl paso ir asmens tapatybės kortelės išdavimo reikėtų kreiptis į bet kurį teritorinės policijos įstaigos migracijos padalinį.
Paieška žiniasklaidoje apie policiją
Nuo
iki
Paieškos žodis:
 
 
 
  
 
  
 
 
 
 
  
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Biudžetinė įstaiga
Saltoniškių g. 19, LT-08105 Vilnius, Lietuva
Tel. (8 5) 271 9731, faks. (8 5) 271 9978
El. paštas info@policija.lt
PVM mokėtojo kodas Nr. LT100005428413 Duomenys apie Policijos departamentą prie VRM kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188785847
Informacija atnaujinta: 2010-09-24